Šį neįprastą eksperimentą JAV Elektrostatikos draugijos susitikime pademonstravo Portlando valstybinio universiteto elektros inžinierius Joshua Méndézas Harperis.
Demonstracija nebuvo tik smagus triukas – jo vadovaujama mokslininkų komanda laboratorijoje aiškinosi, kodėl prie elektros prijungtas raugintas agurkas ima švytėti.
Į renginį mokslininkas atsinešė stiklainį raugintų agurkų, elektrodus.
Prieš įjungdamas elektros srovę jis pajuokavo besitikintis, kad neprireiks nutraukti renginio dėl suveikusios priešgaisrinės signalizacijos.
Vos įjungus elektros srovę, agurkas pradėjo čirškėti, o vienas jo galas netrukus nušvito ryškiai oranžine spalva. Ore pasklido svilėsių kvapas, ir demonstracija buvo baigta.
Dėl ko agurkas švyti?
Mokslininkai jau seniai žinojo, kad rauginti agurkai gali praleisti elektros srovę. Taip yra todėl, kad jie mirkomi sūryme, kuriame gausu jonų – elektra įkrautų dalelių.
Tačiau kas tiksliai sukelia švytėjimą, ilgą laiką buvo diskusijų objektas.
Viena hipotezė teigė, kad prie elektrodo sūrymas užverda ir susidaro garų kišenė. Ji trumpam sustabdo elektros tekėjimą, todėl per tarpą ima šokinėti kibirkštys.
Kita versija rėmėsi elektrolize – procesu, kai elektros srovė suskaido vandenį į vandenilį ir deguonį.
Toks dujų mišinys yra sprogus, todėl pakankamai įkaitęs galėtų sukelti mažus švytinčius sprogimus.
Paaiškėjo, kad abi teorijos buvo teisingos
Norėdami išsiaiškinti, kas vyksta iš tikrųjų, mokslininkai laboratorijoje prie rauginto agurko prijungė įvairius jutiklius, tarp jų – didelės spartos kamerą ir vandenilio detektorių.
Eksperimento metu jie naudojo tiek kintamąją, tiek nuolatinę elektros srovę.
Abiem atvejais buvo užfiksuotas vandenilio susidarymas, vadinasi, elektrolizė iš tiesų vyksta.
Tačiau švytėjimas pasirodė tik naudojant kintamąją elektros srovę – tokią, kokia tiekiama iš įprasto elektros lizdo.
Tai leido mokslininkams padaryti išvadą, kad veikia abu mechanizmai vienu metu.
Jų teigimu, nuolat besikeičianti kintamosios srovės kryptis padeda išlaikyti garų kišenę prie elektrodo.
Joje susidarančios kibirkštys uždega vandenilio ir deguonies mišinį, todėl pasirodo ryškus oranžinis švytėjimas.
Naudojant nuolatinę srovę, garų kišenė greičiausiai greitai suyra.
Nors vandenilis ir toliau susidaro, kibirkščių nebelieka, todėl nėra ir švytėjimo.
Kodėl šviečia tik vienas galas?
Mokslininkai atsakė ir į kitą klausimą – kodėl švyti tik viena agurko pusė.
Paaiškėjo, kad viskas labai paprasta: švyti ta vieta, kurioje susikaupia daugiau sūrymo.
Kai raugintas agurkas laikomas vertikaliai, ryškiai oranžine spalva visuomet ima švytėti apatinė jo dalis, nes būtent ten susirenka daugiau skysčio.
Po eksperimento ragauti elektros paveikto agurko mokslininkai nesiryžo – jis atsidūrė šiukšliadėžėje.
