Uodai žmones puola beveik visose pasaulio šalyse, tačiau vienoje jų šių kraują siurbiančių parazitų visiškai nėra – Islandijoje. Nors kaimyninėse šalyse, tokiose kaip Norvegija, Škotija ar Grenlandija, gyvena kelios uodų rūšys, Islandijoje jų nėra. Uodų dar nėra ir Antarktidoje, tačiau šis žemynas nelaikomas šalimi.
Kaip įmanoma, kad Islandijoje nėra nė vieno uodo?
Mokslininkai pateikia kelias teorijas. Viena iš jų – uodai dar paprasčiausiai nepasiekė Islandijos. Ši sala nuo kaimyninių šalių atskirta šimtus kilometrų besidriekiančio vandenyno, kuris sudaro natūralią kliūtį ir apsunkina uodų patekimą oru.
Vis dėlto uodai kartais atgabenami lėktuvais. Islandijos universiteto limnologijos (ežerų ir gėlo vandens tyrimų) profesorius emeritas Gíslis Máras Gíslasonas tai patvirtino po to, kai sugavo uodą skrydžio iš Grenlandijos į Islandiją metu. Be to, pasak jo, uodai gali išgyventi kelias valandas lėktuvų važiuoklėje net ir esant minusinei temperatūrai, – apie tai jis pasakojo 2017 metais duotame interviu anglų kalba leidžiamam žurnalui „Reykjavík Grapevine“.
Tai jei uodai vis dėlto pasiekia Islandiją, kodėl jie čia nesukuria populiacijų?
Pasak Gíslio Maro Gíslasono, tinkamų vietų veistis Islandijoje tikrai netrūksta. Šalyje, ypač prie oro uostų, gausu tvenkinių ir pelkių – idealių vietų uodams dėti kiaušinėlius. Tikroji priežastis, jo manymu, slypi atšiauriame Islandijos klimate.
Uodo gyvenimo ciklas apima keturis etapus: kiaušinėlis, lerva, lėliukė (panaši į vikšro kokoną) ir suaugęs uodas.
Suaugę uodai kiaušinėlius deda į vandenį. Iš jų išsirita lervos, kurios virsta lėliukėmis, o vėliau iš jų išsivysto suaugęs uodas.
Londono higienos ir tropinės medicinos mokyklos vabzdžių biologas ir asistentas profesorius Robertas Jones „Live Science“ aiškino, kad uodų lervoms vystytis reikia neužšalusio vandens. Ypač šaltuose regionuose, pavyzdžiui, Kanados Arkties srityse, kai kurios rūšys išgyvena pereidamos į ramybės būseną kiaušinėlių stadijoje – taip jos gali ištverti kelis mėnesius užšalusiame vandenyje.
„Šiltesniuose regionuose, tokiuose kaip kai kurios Vidurio Europos dalys, uodai gali išgyventi žiemą kiaušinėlių ar lervų stadijoje užuovėjoje esančiuose neužšąlančiuose vandens telkiniuose, arba kaip suaugę uodai, pasislėpę urvuose ir kitose apsaugotose vietose“, – sakė jis.
Visgi dėl klimato kaitos Islandijos, kaip vienintelės šalies be uodų, statusas gali būti laikinas. R.Jones teigė, kad šiltesnis pavasaris ir ruduo gali lemti ilgesnius neužšąlančio stovinčio vandens laikotarpius, sudarančius sąlygas uodams įsitvirtinti ir sukurti nuolatines populiacijas.
Jeigu uodai galiausiai pasiektų Islandiją, tai nebūtų pirmasis atvejis, kai šalis praranda statusą „be uodų“. Havajai – izoliuočiausias pasaulio salynas – iki 1826 metų buvo visiškai be uodų, kol juos netyčia atgabeno europiečių ir amerikiečių laivai. Palankus klimatas čia sudarė sąlygas uodams sparčiai plisti po salas.
Vis dėlto, pasak R.Jones, nors uodų atvykimas į Islandiją įmanomas, pavojingų rūšių – tokių kaip Aedes genties uodai, platinantys dengės karštligę ar chikunguniją – įsitvirtinimo rizika išlieka labai maža, nes šiems vabzdžiams išgyventi reikia tropinio ar subtropinio klimato.
