Tyrėjai stebėjo, kaip naktiniai vorai (Psechrus clavis) išnaudoja jonvabalių bioliuminescenciją – jų šviesą, kuri natūraliai naudojama poravimosi signalams, kad pritrauktų grobį į savo voratinklius.
Taivano mokslininkai pastebėjo, jog vorai naudoja šią šviesą, kad sugautų ne tik pačius jonvabalus, bet ir kitus vabzdžius, kurie, matydami švytėjimą, klaidingai mano, kad tai yra potencialūs partneriai.
Tokiu būdu vorai sugeba paversti natūralų jonvabalių poravimosi signalą mirtinu masalu, pritraukiančiu kitus vabzdžius į jų voratinklius.
Norėdami išsamiau ištirti šią unikalią medžioklės taktiką, Tunghai universiteto mokslininkai atliko eksperimentą, Xitou gamtos edukacinėje zonoje – miške, kur tamsa suteikė tinkamas sąlygas šviesoms pademonstruoti jų poveikį.
Mokslininkai įrengė šviesos diodus, kad imituotų jonvabalių švytėjimą, ir įdėjo juos į kai kuriuos voratinklius, o kitus paliko be jokios šviesos kaip kontrolinius tinklus.
Eksperimentų rezultatai parodė, kad voratinkliai, kuriuose buvo šviesa, pritraukė tris kartus daugiau grobio nei įprasti, neapšviesti tinklai.
Tyrimo metu taip pat buvo pastebėta, kad į tinklus patekę jonvabaliai dažniausiai buvo patinai, kurie greičiausiai klaidingai interpretuodavo švytėjimą kaip poravimosi signalą.
Video įrašai parodė, kad vorai su grobiu elgiasi skirtingai: kandys buvo greitai suėstos, o jonvabaliai, nors ir įstrigę, buvo palikti gyvi, toliau skleisdami šviesą.
Daroma prielaida, kad ši strategija galėjo išsivystyti kaip efektyvus išgyvenimo būdas Rytų Azijos subtropiniuose miškuose, kur šie vorai ir jų pagrindinis grobis – žieminis jonvabalis (Diaphanes lampyroides) – gyvena kartu.
Tyrėjai taip pat pažymi, kad nors LED šviesos imitacijos buvo labai panašios į tikras jonvabalių šviesas, būsimi eksperimentai su gyvais vabzdžiais suteiktų tvirtesnių įrodymų apie šios unikalios medžioklės strategijos veiksmingumą.
