„Europos Sąjungos šalių miestų, kuriems aktuali renovacija, kontekste esame lyderiai, o „Atnaujinkime miestą“ vardas gerai žinomas. Tai nesunku paaiškinti: per trumpą laiką gebėjome įgyvendinti ryškų pokytį. Dar prieš keletą metų renovacijos tempai Vilniuje buvo vangūs, bet per pastaruosius metus įsibėgėjo – dabar nuolat turime maždaug 150 statybos projektų portfelį, – sako E. Randytė.
– Dar gana gajus stereotipas, esą viešajame sektoriuje procesai lėtoki, o rezultatai ne visada lengvai pasveriami. „Atnaujinkime miestą“ darbų rezultatas matomas kiekvienam vilniečiui.
– Man atrodo taikli mūsų organizacijos paralelė su taip dažnai linksniuojamais startuoliais – kiek juokaujant galima sakyti, kad esame sėkmingas biurokratinis startuolis. Juk startuolius įprastai siejame su naujos idėjos bandymu ir vertinimu, kaip ji gali vystytis konkrečioje rinkoje, kokios jos sėkmės perspektyvos. Mes irgi bandėme įvairius metodus, kaip Vilniuje išjudinti daugiabučių renovaciją, kaip žymiai padidinti atnaujinamų namų skaičių. Po daugiau kaip penkerių metų galiu sakyti, kad pavyko – padidinome renovacijos projektų skaičių kelis kartus. Dar viena paralelė su startuoliais – pradžioje jie negeneruoja pelno, o kol bandoma idėja, reikia rasti investuotoją, kuris ja patikėtų. Mūsų investuotoja buvo ir yra Vilniaus miesto savivaldybė, kuri patikėjo, jog verta patikrinti, kaip pavyks išvystyti renovaciją.
– Kaip „Atnaujinkime miestą“ skaičiuoja savo sėkmę?
– Startuoliai džiaugiasi, kai jų vertė viršija 1 milijardą, o mes sėkme laikome į renovacijos projektus pritrauktus šimtus milijonų. Kitaip tariant, mes siekiame, kad patys gyventojai investuotų į savo namų atnaujinimą. Šia prasme jau esame ketvirtis vienaragio, nes savo krepšelyje turime pritraukę daugiau kaip 250 mln. eurų investicijų.
– Kaip pavyko pasiekti, kad vilniečiai aktyviau investuotų į savo namų atnaujinimą?
– Kai daugiau kaip prieš 5 metus atėjau vadovauti šiai įstaigai, renovacijos projektų nebuvo gausu, pasigedau tvarkos ir geros vadybos. Tad pagrindinė užduotis ir buvo iš esmės keisti veiklos modelį. Visų pirma, supratau, kad gyventojams, savo klientams, turime aktyviai padėti renovacijos procese jau nuo pat pirmų žingsnių. Ėmėme aktyviai susitikinėti ir komunikuoti – pasakoti apie renovacijos naudą. Nemažiau svarbia užduotimi tapo ir įgyvendinamų projektų kokybės gerinimas visais įmanomais aspektais – tiek iš vadybinės, tiek iš architektūrinės, tiek iš funkcinių sprendimų pusės. Dirbome su užsidegimu, entuziazmu, ir dabar pokytis akivaizdus. Aišku, be teigiamo sostinės savivaldybės požiūrio ir investicijų į mūsų įstaigą tai nebūtų pavykę. Galiu tik pasidžiaugti, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra proaktyvi, moderni ir versli – ji suprato, kad jei visi norime turėti gražesnį miestą, ji privalo padėti gyventojams investuodama į tokią įstaigą kaip mūsų. Visi dabar skiname vaisius – „Atnaujinkime miestą“ yra sėkminga įmonė, miestas gražėja, o vilniečiai džiaugiasi nauja gyvenimo kokybe.
– Daugiabučių renovaciją Vilniuje administruoja ir kitos įmonės. Kuo nuo jų skiriasi „Atnaujinkime miestą“?
– Visų pirma tuo, kad mūsų veikla dedikuota būtent renovacijai, taip pat administruojame ir kiemų atnaujinimo programas. Kai koncentruojiesi į vieną sritį, tampi tos srities ekspertu. Taip pat svarbu, kad esame labai atviri gyventojams – mūsų galimiems ir esamiems klientams. Dažniausiai mes ir inicijuojame ryšio mezgimą – vilniečiai gali ne tik mums rašyti, skambinti, konsultuotis rūpimais klausimais, turime ir labai daug gyvų susitikimų su bendruomenėmis. Tarkime, jei konkretaus namo gyventojai nutaria svarstyti renovacijos galimybę, vyksta keli gyvi susitikimai. O jei priimamas teigiamas sprendimas – gyventojai balsuoja ir dauguma pasisako už renovaciją, – mūsų įstaigos ryšys su ta bendruomene tampa ilgalaikis. Aktyvusis renovacijos etapas trunka 2–3 metus, per visą šį laiką projektą globoja vienas iš mūsų komandos projektų vadovų. Vėliau bendraujame gyventojams grąžinant kreditą, tad santykis su namo bendruomene tęsiasi ir 20 metų. Nors renovacijos procesas nėra nei itin greitas, nei labai lengvas, mums svarbiausia išlaikyti žmogišką ryšį – kad vilniečiai, kurie ryžosi renovacijai, nesijaustų palikti vieni, kad būtų, kas atsako į kylančius klausimus. Tarkime, jei mums paskambina suinteresuotas žmogus, jį pakonsultuos mūsų organizacijos darbuotojas, susijęs su rūpima tema.
– Kokių savybių be ekspertiškumo ir komunikabilumo prireikia dirbant šioje srityje?
– Mūsų komandos nariams prireikia ir diplomatijos, lankstumo, žinoma, ir kantrybės, taip pat savarankiškumo kasdieniuose darbuose, orientacijos į tikslą. „Atnaujinkime miestą“ dirba apie 50 žmonių, besivadovaujančių vertybėmis, kurių net nesame užrašę didelėmis raidėmis kokioje nors lentoje. Mums visiems svarbu pagarba vienas kitam, sąžiningumas, atsakomybė už savo darbą. Pastarąją labai akcentuočiau – juk dirbame vilniečiams ir jaučiame be galo didelę atsakomybę už patikėtus objektus. Kai darbas akivaizdžiai matomas ir prasmingas, jis labai motyvuoja.
– Pernai ir šiemet „Atnaujinkime miestą“ sulaukė ne vienos nominacijos europiniuose apdovanojimuose. Kiek tai svarbu?
– Pastarieji pora metų buvo aktyvūs – ne sykį patekome į įvairių konkursų finalus, o pernai pelnėme pirmąją vietą Baltijos šalių tvarumo apdovanojimuose. Šiemet itin gausiai lankėsi svečių grupės iš kitų šalių – jas domino renovacijos, atsinaujinančios energetikos temos, sulaukėme prašymų aprodyti ir papasakoti apie mūsų atnaujintus daugiabučius. Vilniuje lankėsi švedai, kazachai, estai, latviai, ukrainiečiai, vokiečiai ir tai dar ne pabaiga. Paaiškinimas paprastas – Europos Sąjungos šalių miestų, kuriems aktuali renovacijos tema, kontekste esame lyderiai, mūsų vardas žinomas. Juk Lietuvoje mes esame organizacija, valdanti didžiausią statybos projektų portfelį. Taip, kitose Europos šalyse renovacija nėra naujiena, gal kai kur yra ir įdomesnių projektų, tačiau tokio masto ir kokybinių parametrų, kokius turime Vilniuje, neturi niekas. Visi nori tokios renovacijos spartos kaip pas mus, tad ir rūpi, kaip mums – „Atnaujinkime miestą“– tai pavyksta, koks mūsų sėkmingos veiklos modelis. Nominacijos, apdovanojimai, aišku, džiugina – smagu būti pastebėtiems ir pripažintiems. O ir komandai tai primena, kokie esame unikalūs.
– Daugiabučių renovacijos projektai sulaukia daug viešų vertinimų ir aptarimų – ne tik iš pačių atnaujinamo namo gyventojų, tačiau ir aplinkinių. Kartais tas vertinimas paprastas – „gražu“ arba „negražu“.
– Sutinku, mūsų darbas labai matomas ir vertinamas – gyventojų, statytojų, architektų bendruomenės. Kai pradėjau dirbti šioje srityje, pagrindinis fokusas renovuojant daugiabučius buvo energijos taupymas – kaip apšiltinsime namą, kaip pasieksime tam tikrą energetinę klasę ir panašiai. Aš nėriau į renovacijos temą labai giliai. Ėmiau analizuoti, kaip pastatai atrodo po modernizavimo, lyginau su naujais namais, kitų šalių sprendiniais. Paraleliai ėmėme kalbėti su architektų bendruomene – pagyrų prieš penkerius metus nebuvo daug. Supratome, kad kažkodėl buvo nueita tuo daugiabučių renovacijos keliu, kai pamirštama pati namų architektūra. „Gražu“ ir „negražu“ juk tokie subjektyvūs vertinimai, todėl gimė mintis, jog reikia tam tikrų gairių, kurios apibendrintų sprendimus, labiausiai tinkančius Vilniaus daugiabučių renovacijos projektams. Tokio aiškumo reikėjo visoms su renovacija susijusioms pusėms – projektų valdytojams, projektuotojams, rangovams, galiausiai – patiems gyventojams, kurie sprendžia, kaip gali atrodyti jų namas po modernizacijos. Taip nutarėme kartu su miesto architektais paruošti Daugiabučių modernizacijos architektūros gaires.
– Ar minėtosios gairės kol kas yra labiau vizija, ar jomis realiai vadovaujamasi?
– Dabar jos jau įgavusios formą realybėje ir yra tikras pagalbininkas apsisprendžiant kaip gali atrodyti namas. Kuriant architekūros gaires siekėme parodyti, jog už tą pačią ar panašią kainą, bet įdėjus daugiau meilės, turint aiškesnę viziją, namo renovacijos rezultatas gali būti visiškai kitoks – toks, kuris džiugintų ir funkcijomis, ir estetika. Gairės nėra tik apie sienų spalvą ar medžiagiškumą, jos apima visumą su namo atnaujinimu susijusių sprendinių – tai ir naujos funkcijos, ilgaamžiškumas, kasdienybės gerinimas, namo ryšys su aplinka ir panašiai. Akivaizdu, kad darbas nenuėjo perniek, matome didelį pokytį ir mūsų pačių, ir rangovų, ir gyventojų požiūryje į renovaciją. Tad gairės nėra tik teoriniai orientyrai – jos yra gyvos, diegiamos mūsų administruojamuose renovacijos projektuose.
– Koks jausmas apima keliaujant pro jau renovuotus namus Vilniuje ar kur nors kitur?
– Mano kartelė renovacijos kokybei iškelta labai aukštai – ir vertinant estetiką, ir architektūrinius sprendimus. Jei anksčiau nebuvo daug objektų, kurie džiugintų, dabar tai keičiasi. Kaip jau minėjau, džiugina, kad architektūros gairėse siūlomi sprendimai diegiami realybėje. Kuo daugiau projektų, kuriuose skiriamas dėmesys kiekvienai detalei, įgyvendinsime, kuo aktyvesni ir išprusę bus gyventojai, tuo daugiau bus pasigėrėjimo atnaujintais pastatais.
– Darbe pagrindinis jūsų fokusas yra daugiabučių renovacija. Kur krypsta dėmesys laisvalaikiu?
– Savo darbą nuoširdžiai mėgstu, esu labai orientuota į rezultatą, tad dirbdama „Atnaujinkime miestą“ darbo valandų net neskaičiuoju. Tai turi ir privalumų, ir trūkumų – kai darbas įtraukia, gali nukentėti ir draugystės, ir kitos mėgiamos veiklos. O mano pomėgiai labai žemiški – mėgstu gaminti maistą, sodininkauti, taip pat grybauti ar tiesiog būti gamtoje. Artimiausiu metu imsiuosi naujo – mamos – vaidmens, tai man bus nauja, neabejoju, nepakartojama patirtis. Tad nors renovacija išliks mano interesų rate, kurį laiką ji gaus šiek tiek mažiau mano asmeninio laiko.
