„Matome, kad pensijų sistemos pokyčiai daliai gyventojų tapo papildomu impulsu svarstyti būsto įsigijimą. Vis dėlto daugeliu atvejų tai nėra vienintelis sprendimą lemiantis veiksnys – dažniau jis veikia kaip viena iš kelių aplinkybių, padedančių priartėti prie būsto pirkimo sprendimo“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Tyrimo duomenimis, galimybę pasinaudoti II pakopos pensijų fonduose sukauptomis lėšomis kaip pagrindinę priežastį įsigyti būstą įvardijo apie dešimtadalis planuojančiųjų pirkti. Kiek didesnė dalis (17 proc.) respondentų nurodė, kad tai buvo viena iš priežasčių, turėjusių įtakos jų sprendimui.
Planuojamas sumažinti minimalus pradinis įnašas – svarbesnis platesnei daliai gyventojų
Didesnę įtaką nei galimybė atsiimti pensijų lėšas turėjo planuojamas sumažinti reikalavimas pradiniam įnašui pirmajam būstui įsigyti. Maždaug trečdalis būstą įsigyti planuojančių gyventojų nurodė, kad šis pokytis turi įtakos jų sprendimui, o daliai (8 proc.) jų tai buvo ir pagrindinė priežastis.
„Pradinio įnašo kartelė daugeliui yra vienas didžiausių barjerų perkant būstą, todėl net ir nedidelis jos sumažinimas gali turėti apčiuopiamą poveikį sprendimams. Tai ypač aktualu tiems gyventojams, kurie turi stabilias pajamas, tačiau dar nėra sukaupę pakankamo dydžio santaupų“, – sako J.Cvilikienė.
Pajamų įtaka sprendimui įsigyti būstą
Tyrimas atskleidė, kad didesnes nei 1500 eurų pajamas gaunančių gyventojų grupėje atsiimtos pensijų lėšos dažniau įvardijamos kaip pagrindinė būsto įsigijimo priežastis (14,5 proc.), tuo metu sumažėjęs pradinio įnašo reikalavimas tapo svarbiu veiksniu dar platesniam gyventojų ratui. Skirtingose pajamų grupėse nemaža dalis respondentų nurodė, kad tai buvo viena iš priežasčių svarstant įsigyti būstą, o didžiausia įtaka fiksuojama 1000–1500 eurų pajamų grupėje, kur daugiau nei trečdalis (34,2 proc.) tai įvardijo kaip vieną iš sprendimą lėmusių veiksnių.
„Dažnai didesnės gautos pajamos leidžia galvoti apie skirtingus panaudojimo būdus. Dažniausiai gyventojai nurodo, kad atgautas II pakopos lėšas taupytų ar investuotų savarankiškai į akcijas, obligacijas, jų fondus, ETF ar kitas priemones – taip teigia beveik ketvirtadalis (24 proc.) apklaustųjų. Rečiau planuojama lėšas laikyti kaip indėlį (19 proc.), o po lygiai respondentų jas skirtų NT įsigijimui, laikytų grynaisiais arba perkeltų į III pensijų pakopą (po 15 proc.).
Priėmusiems sprendimą įsigyti būstą svarbu ne tik įsivertinti pradinio įnašo mokėjimą, paskolos mokėjimo galimybę, bet ir ilgalaikę finansinės sveikatos stiprinimo strategiją, bei konkrečiai jiems geriausią lėšų įdarbinimo būdą“, – sako J.Cvilikienė.
