Beveik dvejus metus trukusi rinkos stagnacija baigiasi. Būsto rinkoje šiuo metu vyrauja optimizmas – gyventojai, ilgą laiką gyvenę laukimo nuotaikomis, vis aktyviau ieško būsto.
Remiantis Registrų centro duomenimis, 2025 m. sausio mėn. įsigyti 2522 butai, o 2024 m. tuo pačiu metu – 1797. Ta pati tendencija pastebima ir žemės sklypų sandorių skaičiuje. Šių metų sausio mėn. įvyko 4621 sandoris, o 2024 m. tuo pačiu metu buvo apie pusantro tūkstančio mažiau, t.y. 3129.
Tikisi, kad būstų pirks daugiau
15min pakalbinta SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė prognozuoja, kad šiais metais būsto paskolų paklausa turėtų augti. „Jei ECB toliau mažins bazines palūkanų normas, o gyventojų finansinė padėtis išliks stabili, paskolų paklausa bus didesnė nei pernai“, – tvirtina ji.
2025 m. sausio mėnesį Europos Centrinis Bankas sumažino palūkanų normas, po šio pokyčio būsto paskolų palūkanų norma nukrito iki 2,75 proc., suteikdama daugiau galimybių tiek naujiems būsto pirkėjams, tiek esamiems paskolų turėtojams.
Į ECB bazines palūkanų normas reaguoja ir tarpbankinės palūkanų normos EURIBOR, su kuriomis ir susietos gyventojų paskolos. Vasario 13 d. Lietuvoje populiariausias 6 mėn. EURIBOR siekė 2,49 proc., kai 2023 m. rugsėjį jau buvo perkopęs 4 proc.
Kokių kainų tikėtis?
Nepaisant to, kad pastaraisiais metais NT rinka stagnavo, kainos vis tiek augo - tiesa, ne taip sparčiai, kaip prieš prasidedant karui Ukrainoje.
15min pakalbintas „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis pabrėžia, kad praėjusiais metais fiksuotas 2-4 proc. būsto kainų augimas skirtinguose didmiesčiuose.
Kaip sako analitikas, senos statybos dviejų kambarių buto miegamajame rajone Vilniuje kaina šiuo metu siekia apie 2000 Eur už kvadratinį metrą. Tad už 50 kvadratinių metrų butą pirkėjas vidutiniškai sumokės apie 100 tūkst. Eur. Klaipėdoje ir Kaune kainos mažesnės, ten toks butas gali kainuoti 70-75 tūkst. Eur, o Šiauliuose ir Panevėžyje – 50-60 tūkst. Eur.
Nors būsto sandorių skaičius didėja, staigių kainų šuolių būsto rinkoje ekspertai artimiausiu metu neprognozuoja.
„Šiais metais, jeigu rinka ir toliau bus augimo fazėje, gali būti, kad matysime didesnį NT kainų augimą, sakykime apie 5 proc.“, – aiškina „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims R.Reginis.
„Kainų augimas reikštų, kad pirkėjai nebeįpirktų būsto, o tai sukeltų rinkos stagnaciją“, – antrina ir nekilnojamo turto paslaugas teikiančios grupės „Inreal“ investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.
Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis taip pat pabrėžia, kad būsto kainų pokyčiai nėra staigūs ir vyksta palaipsniui. „Mūsų rinka nuosekliai auga arba šiek tiek mažėja. Dabartinės aplinkybės, kai auga pajamos ir mažėja skolinimosi kaštai, išlieka palankios pirkėjams“, – pastebi jis.
Būsto įsigijimas: kada pirkti palankiausia?
Kai palūkanų normos kyla, skolinantis įsigyti būstą tampa sudėtingiau, todėl būsto paskolų skaičius mažėja. Priešingai, kai palūkanų normos krenta, būsto įperkamumas didėja, o paskolų paklausa auga.
„Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas T.S.Kvainickas sako, kad kiekvienam pirkėjui svarbūs skirtingi veiksniai. „Vieniems palūkanos yra svarbesnės, o kažkam – mažiau svarbios. Privalu suprasti, ar skolinimasis nėra per didelė finansinė našta“, – 15min akcentuoja specialistas.
E.Dovbyšienė primena, kad svarstantiems apie paskolą reikia įvertinti savo finansines galimybes, sektorių, kuriame dirbate, poziciją darbe, atsižvelgti ir į kitus aspektus. Jos teigimu, reikia suprasti, koks būtų įmokos ir pajamų santykis pasiskolinus, jei palūkanų normos vėl imtų kilti.
„Palankiausia skolintis būstui tada, kai jo iš tikrųjų reikia – jei randamas tinkamas būstas, laukti nėra prasmės“, – aiškina „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė ir nurodo, jog palanku yra tada, kai gyventojas sukaupęs reikiamą pradinį įnašą ir randa poreikius atitinkantį būstą.
T.S.Kvainickas taip pat atkreipia dėmesį, kad pirkimo atidėjimas 3–12 mėnesių laikotarpyje gali lemti prarastą galimybę įsigyti norimą būstą. Jei žmogus rado būstą, kuris pilnai atitinka poreikius, delsdamas jis rizikuoja, kad analogiško turto neberas. „Tai nėra kritinė rizika, tačiau egzistuojanti. Per tą laiką teks mokėti nuomą ar atidėti esamo turto pardavimą“, – patikslina jis.
Kaip teigia, S.Vagonis, jei žmogus perka būstą sau, svarbiausia – įsigyti tokį, kokio iš tikrųjų nori. Kitaip būsto pirkimas leis šiek tiek sutaupyti, tačiau kyla klausimas – ar jame bus malonu gyventi? Vadovas pabrėžia, jog būstas yra ilgalaikis pirkinys, todėl prieš įsigyjant svarbiausia įvertinti komfortą.
„Swedbank“ ekonomistė G.Ilekytė pastebi, jog aukštame lygyje išliekanti būsto pasiūla leidžia gyventojams išlaikyti stiprias derybines pozicijas ir ieškoti labiausiai jų poreikius atitinkančių būstų. Pavyzdžiui, Vilniuje naujo būsto pasiūla siekia daugiau nei 5000 butų ir yra grįžusi į prieš pandemiją buvusį lygį.
