„Inreal“ skelbia, kad šių metų liepą Vilniaus pirminėje būsto rinkoje „Inreal“ fiksavo 401 suminį pardavimą (432 nauji susitarimai, 31 grąžinimas) – 8 proc. daugiau nei prieš mėnesį (371, 392, 21) ir 73 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai (232, 271, 39).
„Realco“ duomenimis, liepos mėnesį pirminėje Vilniaus nekilnojamojo turto (NT) rinkoje parduoti 407 butai – praktiškai tiek pat, kiek ir birželį (399). Rinkos aktyvumas išlieka maždaug tokiame pat lygyje nuo vasario mėnesio, o makroekonominės aplinkybės ir toliau turėtų būti palankios būsto įsigijimui.
Skirtingų bendrovių duomenys gali skirtis dėl skaičiavimo metodikų skirtumų.
„Vilniaus NT rinka išlaiko tvarumą – pirkėjų susidomėjimas neslūgsta, o pasiūla nuosekliai pildoma. Stebime gerai subalansuotą rinkos dinamiką, kurioje tiek paklausa, tiek pasiūla juda vienodu tempu“, – sako bendrovės „Realco“ pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas.
„Inreal“ investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas antrino, kad rinkos aktyvumas per septynis šių metų mėnesius buvo kiek daugiau nei du kartus didesnis nei pernai tuo pačiu laikotarpiu ir, panašu, stabilizuojasi ties 400 – 500 būstų pardavimų per mėnesį.
„Vis dėlto, atsakyti kokie rezultatai laukia antroje metų pusėje vienareikšmiškai negalima. Siūlomi atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai gali kiek paskatinti rinką trumpuoju laikotarpiu dar iki jų įsigaliojimo. Ypač tai aktualu yra pirkėjams, įsigyjantiems būstus dar tik statomuose projektuose, tačiau besikeičianti tarptautinė prekyba gali sumažinti tiek potencialių pirkėjų lūkesčius, tiek jų galimybes“, – teigia „Inreal“ investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.
Didžiausia paklausa – vidutinės klasės butams
Antrąjį kalendorinės vasaros mėnesį, pasak „Realco“, daugiausiai pirkėjų dėmesio sulaukė vidutinės klasės būstai – jų buvo parduota 198. Ekonominės klasės segmente įsigyti 183 butai, o prestižinės – 26. Šis pasiskirstymas taip pat tęsia pastarųjų mėnesių tendenciją – pirkėjai renkasi patogius, šiek tiek erdvesnius būstus sau patraukliuose miesto rajonuose.
Populiariausi iš jų liepą buvo Naujamiestis ir Verkiai, kuriuose parduota 82 ir 78 butai – dvigubai daugiau nei trečioje vietoje likusioje Pilaitėje, kur buvo parduota 40 būstų. Pirmąjį penketuką užbaigė Justiniškės ir Vilkpėdė, kur parduota po 25 butus.
Pasiūla nuosekliai pildosi
Pirminės NT rinkos sandėlyje šiuo metu yra 5510 butų ir nuo birželio keliasdešimčia butų (nuo 5463). Per liepos mėnesį sandėlis buvo papildytas 281 nauju butu, kurie pasiūlyti keturiuose naujuose projektuose arba jų etapuose. Didžiausias būsto pasirinkimas fiksuotas Naujamiestyje, Justiniškėse ir Verkiuose – kiekviename iš šių rajonų pirkėjai galėjo rinktis iš daugiau nei 600 butų, nepriklausomai nuo jų statybos stadijos, skelbia „Realco“.
Anot „Realco“, bendrai visame Vilniuje didžiausias pasirinkimas liepą buvo jau pastatytų ar netoli statybų pabaigos esančių butų segmente, kur šiuo metu siūloma 2431 būstas. Dar 2529 butai buvo statomi. Abi šios kategorijos per mėnesį taip pat pasikeitė minimaliai – birželį jose buvo atitinkamai 2429 ir 2555 butai. Tuo tarpu dar nepradėtų statyti, bet projektavimo stadijoje esančių ar jau turinčių statybos leidimus – liepą priskaičiuota 628 ir tai yra trečdaliu daugiau nei birželį, kai tokių butų Vilniuje buvo 472.
„Inreal“ duomenimis, bendras pasiūloje esančio būsto kiekis padidėjo nuo 5758 iki 5902 objektų, tačiau augant rezervacijų skaičiui laisvų būstų skaičius sumažėjo nuo 4754 iki 4726 (iš jų – 250 kotedžų).
„Tikėtina, toks pasiūlos augimas ilgai netruks, nes šiemet jis jau yra apie pusantro karto spartesnis nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Vien per septynis šių metų mėnesius pasiūlą papildė apie 4000 būstų, o bendras jau statomo būsto kiekis (įskaitant jau parduotus) siekia apie 10 tūkst. vienetų, taigi pasiūlos augimą riboti gali ne tik investicijų apimtys, statybos leidimų gavimas, bet ir rangovų galimybės“ – teigia T.S.Kvainickas.
Tačiau M. Chmieliauskas pastebėjo, kad rinkoje nuolat pasitaiko tokių mėnesių, kai į ją „įliejamas“ naujas stambus projektas ar jo etapas.
„Dažniausiai būtent tai ir lemia tokius ryškesnius pirmosios stadijos būstų kiekio padidėjimus“, – paaiškina M. Chmieliauskas.
„Citus“ rinkos analitikė Ugnė Žiogelė pridėjo, kad pastaruoju metu pasiūlą reikia atidžiausiai stebėti.
„Būtent pasiūla šiuo metu lemia rinkos balansą, gali formuoti kainų pokyčių kryptis ir, nemaža dalimi, apsprendžia paklausos dinamiką“, – sakė U.Žiogelė.
„Citus“ duomenimis, praėjusio mėnesio pabaigoje Vilniaus naujų būstų „sandėlį“ sudarė 6 030 butų, kotedžų ir loftų (1,3 proc. mažiau nei birželio gale ir 9,6 proc. daugiau nei metais anksčiau). Pasiūlą papildė 5 nauji projektai ir vienas ankstesnio projekto etapas su 407 būstais, tačiau didžioji jų dalis susitelkė viename projekte, rodo „Citus“ duomenys. Iš kitos pusės, rinkos pasiūla, pagal būsto segmentus, beveik idealiai atitinka paklausą: 51 proc. būstų pasirinkimo sudaro ekonominės klasės būstai, 38 proc. – vidutinės ir 11 – prestižinės. O paklausa pasidalija labai panašiai: 50 proc. pardavimų tenka ekonominei, 42 – vidutinei ir 8 – prestižinei klasei.
Kainų kilimas dviženklis
Anot „Realco“, vidutinė būstų pasiūlos kvadratinio metro kaina liepos mėnesį Vilniuje siekė 3904 eurus.
„Citus“ skaičiuoja, kad vidutinės pasiūloje esančių butų kvadratinio metro kainos Vilniuje pastarąjį mėnesį paaugo tik 0,10 proc., iki 3 789 Eur, tačiau per metus paaugo jau 12,92 proc. (prieš 12 mėn. sudarė 3 355 Eur/kv. m).
„Inreal“ duomenimis, kainų pokyčiai Vilniaus pirminėje būsto rinkoje ir toliau išlieka gana nuosaikūs.
Ekonominės klasės būstas kainuoja 3117 Eur/kv.m (+1 proc.), vidutinės – 4102 Eur/kv.m, prestižinės – 7523 Eur/kv.m (+1 proc.), loftai – 3369 Eur/kv.m, kotedžai – 2273 Eur/kv.m (-1 proc.). Per mėnesį fiksuoti 132 kainų didinimo ir 219 mažinimo atvejai.
„Nors mėnesiniai kainų pokyčiai yra gana nuosaikūs, tačiau vertinant ilgesnį laikotarpį, kai kuriuose segmentuose skirtumas jau tapo dviženklis. Per dvylika mėnesių ekonominės klasės būsto kaina ūgtelėjo apie 11 proc.“, – sako T.S. Kvainickas.
