„Žmogus gyvena daugiabutis, kaimyninis butas nuomojamas trumpalaikei nuomai. Nuomotojai dažniausiai atvyksta meilės reikalų ir jų dejonės, aimanos, riksmai dienomis ir naktimis mūsų šeimai sukelia neigiamas emocijas, naktimis mus pažadina šie garsai, dejavimų būna ir dienomis“, – su tokia problema vyras kreipėsi į teisininkę, mediatorę Raimondą Joskaudienę.
Pasak vyro, beldimas į duris, kaip ženklas, kad liautųsi garsiai mylėtis ir žviegti – nuomininkams nė motais – procesas vyksta toliau.
„Esame emociškai išvargę, jaučiamės nepailsėję, nes kartais nepavyksta tinkamai išsimiegoti po 5-7 paras. Buto savininkas problemos dėl keliamo specifinio triukšmo nemato, teigia, kad esam jautrūs. Turiu garso jrašą, kaip įrodymą apie vienos iš porelių pasilinksminimus. Ar yra koks racionalus būdas problemai spręsti?“, – teiravosi žmogus.
Pirmiausia – apie tai, ką saugo įstatymas
Pasak R.Joskaudienės, kiekvienas daugiabučio gyventojas turi teisę į ramų poilsį savo namuose. Jos teigimu, tai nėra „subjektyvus jautrumas“ – tai teisės saugomas interesas.
Ramybės laikas yra nuo 22:00 iki 7:00 – nakties metu ir nuo 19:00 iki 22:00 – vakaro metu.
„Bet koks triukšmas, trukdantis miegoti ar ilsėtis, laikomas viešosios rimties trikdymu, nepriklausomai nuo to, ar tai muzika, ar vakarėlis, ar „labai aistringi asmeniniai santykiai“, – teigė R.Joskaudienė.
Pasak teisininkės, Administracinių nusižengimų kodeksas numato baudą nuo 80 iki 200 Eur, o pakartotinai – iki 300 Eur.
Be to, pasak R.Joskaudienės, itin svarbu tai, kad atsakomybė taikoma triukšmą keliantiems asmenims, net jei jie yra laikini nuomininkai.
„Bet jie tik nuomininkai“ – kodėl tai ne išeitis savininkui
Labai dažnas, anot teisininkės, savininkų argumentas būna toks: „Aš pats ten negyvenu, tai ne mano problema.“
Tai – teisiškai neteisinga.
Pasak R.Joskaudienės, buto savininkas privalo užtikrinti, kad jo turtas nebūtų naudojamas taip, jog būtų pažeidžiamos kaimynų teisės, būtų trikdoma ramybė, būtų daroma žala gyvenamajai aplinkai.
„Jei savininkas ignoruoja skundus, nesiima jokių priemonių, leidžia nuolat keistis triukšmingiems „svečiams“, jis rizikuoja atsakomybe nebe už triukšmą, o už neteisėtą veiklą“, – įspėja R.Joskaudienė.
Svarbi riba: gyvenamasis butas nėra viešbutis
Trumpalaikė nuoma nėra savaime neteisėta, bet, pasak teisininkės, gyvenamosios paskirties butas skirtas gyventi, apgyvendinimo paslaugos – komercinė veikla.
„Jeigu bute nuolat keičiasi svečiai, vyksta „atvykimų–išvykimų srautas“, triukšmas tampa sisteminis, tai gali būti laikoma patalpų naudojimu ne pagal paskirtį“, – aiškino R.Joskaudienė.
Tokiu atveju savininkui, pasak jos, gali grėsti bauda nuo 280 iki 3000 Eur, pakartotinai – iki 6000 Eur, papildomi patikrinimai dėl leidimų, veiklos teisėtumo, mokesčių.
Ir taip – būtent kaimynų skundai dažniausiai ir „paleidžia“ šiuos procesus.
Ką daryti praktiškai?
Teisininkė patarė, ką daryti, jei situacija kartojasi ir jūs neišsimiegate, patiriate stresą, jaučiatės bejėgiai.
Elkitės nuosekliai ir teisiškai teisingai:
1. Fiksuokite:
- garso įrašai;
- vaizdo įrašai;
- liudytojų parodymai;
- užrašykite datas ir laiką.
2. Kvieskite policiją
- kiekvieną kartą, kai trikdoma ramybė;
- ypač nakties metu.
Tai, pasak R.Joskaudienės, ne „skundimas“, o teisėtas viešosios tvarkos gynimas.
3. Kreipkitės raštu
- į savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių;
- pridėkite įrodymus;
- nurodykite, kad triukšmas sisteminis.
4. Informuokite namo administratorių/bendriją
- tai svarbu bendram spaudimui savininkui;
- gali būti sprendžiama ir bendruomeniniu lygiu.
5. Esant reikalui– NVSC
- jei triukšmas itin intensyvus ir nuolatinis;
- ypač jei manote, kad pažeidžiamos higienos normos.
R.Joskaudienės teigimu, kartais padeda ir rašytinis „trumpalaikių kaimynų informavimas“.
