„Egzistuoja nerašyta taisyklė, labiau bendruomenės susitarimas. Jis labiau toks, kad pirmumo teisę nusipirkti būstą galėtum pasiūlyti savo kaimynams, savo bendruomenei, kuri galėtų apsvarstyti, kas galėtų būti kitas panašaus mąstymo visuomenės dalyvis, žmogus, kuris būtų visiems priimtinas. Kartais būna ir laukiančiųjų sąrašas, kuriame yra tokie išreiškę norą žmonės ir tai normali praktika“, – tinklalaidėje „Tarp keturių sienų“ teigė NT ekspertė Karina Paulauskaitė.
Ji tvirtino, kad kai kuriems lietuviams ypač svarbu, kas gyvens kaimynystėje. Pasak K.Paulauskaitės, kai kuriems žmonėms ypač svarbūs reputaciniai dalykai ir jie parduodami nekilnojamąjį turtą pažymi, kad, pavyzdžiui, „tiems asmenims parduota tiesiog nebus“.
Erdvių kūrėja Aurelija Slapikaitė antrino pateikdama pavyzdį, kai buvo teisiškai tarp kaimynų įformintas pasižadėjimas neparduoti įsigyto turto.
„Draugų kompanija nusipirko ir susitvarkė labai geroje vietoje didžiulę teritoriją. Jie pasirašė sutartį, kad jie niekada negali parduoti turto, tai turi paveldėti jų vaikai. Jie pasirašė tokią sutartį tarpusavyje, nes susitvarkė aplinką, prieigas, ežeras yra. Tai yra prabangus nekilnojamasis turtas, kuris turi žoliapjoves, baseinus – ir lauko, ir vidaus. Nemaža teritorija. Jie pirko kaip draugai, nesusipykę, bet pasirašė sutartį, kad niekada neparduos, vaikai įgys paveldėjimo teisę. Dabar jie dalijasi įvairiais teritorijos priežiūros reikalais, tvarkomos prieigos, sodinami augalai, yra planų turėti daugiau teritorijos. Svajonė auginama į ateitį. Tiesa, čia poilsio paskirties būstas“, – pastebėjo A.Slapikaitė.
Jos teigimu, žinoma, gali būti, kad vaikai ten nevažiuos ir nemąstys kaip tėvai, pasirašę minėtas sutartis.
Laidos vedėjui paminėjus Vilniaus Laurų kvartalą pastebėta, kad panašios sistemos dėl kaimynų jame nebeliko. Ar tai nebemadinga?
K.Paulauskaitės teigimu, priklauso nuo bendruomenės branduolio.
„Laurų kvartale, kai jis pradėjo kurtis, buvo branduolys žmonių, panašiais interesais: verslių, su mažais vaikais, norinčių turėti uždarą bendruomenę. Tai atitiko jų poreikius. Bet bėgant metams, prioritetai keičiasi, vaikai užauga. Natūrali gyvenimo tėkmė. Ilgainiui šis prestižinis kvartalas nebus auksiniu bilietu, galbūt rasis kiti uždari kvartalai, kurie juo bus“, – kalbėjo K.Paulauskaitė.
Daugiau apie prabangų būstą, lietuvių išlaidas įrengimui ir kaimynų atranką žiūrėkite laidoje „Tarp keturių sienų“.
