15min be reklamos
2022 10 12, 09:34

Kas naujo po renovacijos saule?

Renovacija, artėjant šildymo sezonui, tampa vis aktualesnė tema. Kokie renovacijos mastai, kokie iššūkiai? Kas naujo šioje srityje laukia, 15min studijoje papasakojo Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) direktorius Vytautas Vrubliauskas.
Renovacija
Renovacija / APVA nuotr.

– Kokia bendrai Lietuvoje yra daugiabučių modernizavimo situacija?

– Nuo 2013 m. Lietuvoje renovuota daugiau nei 3300 daugiabučių namų. Šiai dienai turime nemenką projektų srautą – daugiau nei 1700, įgyvendinamų rangos darbų yra apie 600. Renovacijos mastai tikrai auga, tai parodė ir paskutinis kvietimas teikti paraiškas daugiabučių namų renovacijai, nes gavome rekordinį paraiškų skaičių – 781 paraišką, o naujų sutarčių šįmet buvo pasirašyta už daugiau nei 435 mln. Eur.

– Ar tai jau riba, ar dar galima ugtelėti?

– Ribos toli gražu dar nepasiektos, pagal Ilgalaikės renovacijos strategiją yra numatyta renovuoti po 1000 daugiabučių namų kasmet. Be abejo, tai reikalauja didžiulių valstybės išteklių, resursų, rangovų pajėgumų, todėl šiai dienai, esant dabartinei geopolitinei situacijai, būtų tikrai sudėtinga pasiekti tokius rodiklius. Visgi, šįmet planuojama užbaigti apie 400 daugiabučių atnaujinimo projektų.

– Kalbant bendrai, dalis žmonių suvokia naudą, kurią atneša renovuotas daugiabutis, ne tik finansiškai, nors dabar tai ypač aktualu dėl energijos kainų šuolio, bet ir dėl gyvenimo komforto. Visgi, kokie iššūkiai yra didžiausi, kalbant apie sprendimo priėmimą?

– Šiai dienai Lietuvoje turime geriausias sąlygas renovuotis daugiabučius namus, nes valstybė finansuoja ir socialiai remtiniems žmonėms iki 100 proc. visų kaštų, yra subsidijuojama iki 30 proc. energetinio efektyvumo didinimo priemonėm. Taip pat teikiama papildoma parama daugiabučių namų šildymo punktų modernizavimui, 100 proc. finansuojamos taip vadinamos „minkštosios“ išlaidos, t. y. techninės dokumentacijos parengimo, techninė priežiūra, administravimas.

Lietuvoje turime tikrai išskirtines sąlygas visoje Europoje – tokių niekas kitas neturi šiai dienai. Bet natūralu, kad tai reikalauja didžiulių valstybės išteklių ir ateityje parama tikrai turėtų mažėti, bus keliama kartelė pasiekti aukštesnei energinei klasei. Todėl šiuo metu gyventojai, kurie vykdo renovacijos projektus, turėtų atidžiai stebėti pačius procesus, žiūrėti ir užbaigti numatytus darbus, jokiu būdu nenutraukti vykdomų sutarčių tam, kad galėtų pasidžiaugti rezultatais.

Nauji kvietimai planuojami ir šiais metais, lapkričio mėnesį, ir ateinančių metų pirmąjį pusmetį.

– Kokia apimtis planuojama naujo kvietimo etape?

– Tikiuosi, jog bus rasti resursai išlaikyti tas pačias dabartines sąlygas. Planuojama skirti iki 100 mln. Eur artimiausiam kvietimui, taip pat numatyta, paruošus finansinius instrumentus, ateinančiam laikotarpiui renovuoti iki 2500 daugiabučių namų iki 2027 m.

– Kalbant apie regionus – kurie yra aktyviausi, ar yra kažkokie apribojimai, pavyzdžiui, negalite sutelkti vienam regionui daugiau lėšų?

– Apribojimų kol kas nėra, daugiausiai viskas priklauso nuo pačių gyventojų ir bendrijų iniciatyvos, nuo administratorių ir savivaldybių aktyvumo. Savivaldybėse, kur savivaldybės įsitraukia, paprastai aktyvumas yra didesnis. Paskutinio kvietimo metu tiek Vilnius, tiek Kaunas ir Klaipėda pateikė daugiausiai paraiškų, bet ir mažieji -– pavyzdžiui, Utena, pateikė nemažai paraiškų.

– Sakėte, jog dabar jaučiate suaktyvėjimą. Palyginti su tuo laikotarpiu, kai vangiai renovacijos procesas vyko, dabar norinčių yra daugiau, nei yra tam galimybių skirti finansavimą, kas tai lėmė?

– Didelį postūmį davė tai, kad tuos abejojančius, ypatingai socialiai remtinus gyventojus, kurie neturi galimybių ir lėšų finansuoti pilnai renovacijos proceso, ėmė remti valstybė. Šiuo metu iki 100 proc. visų kaštų socialiai remtiniems gyventojams finansuoja valstybė.

Taip pat administratorių aktyvumas, savivaldybių įsitraukimas irgi lėmė aktyvesnį gyventojų norą renovuotis savo gyvenamuosius namus. Be abejo, padėjo ir gerieji pavyzdžiai, jie užkrečia – jeigu namas šalia renovuotas, gražiai atrodo, sutaupo šiluminės energijos, natūralu, kad šalia esantys gyventojai apsižiūri, pasidomi ir tos iniciatyvos daugiau atsiranda.

– Kalbant apie šilumą, apie naudą, kiek kaina gali sumažėti šildymo kainą ir kiek gali pagerėti gyvenimo komfortas?

– Apatinė riba, teikiant paramą, skaičiuojama, kad daugiabutis po renovacijos turi sutaupyti bent 40 proc. šiluminės energijos, bet vidutiniškai pastatas sutaupo daugiau – apie 60 proc. Bet čia irgi ne riba – viskas priklauso nuo to, kokios priemonės taikomos – galima sutaupyti ir 80–90 proc. šiluminės energijos.

Atitinkamai, be abejo, sumažėja ir kaštai šilumos tiekimui, taip pasikeičia finansavimas – jau moki bankui už paskolą, bet tą paskolą sumoki per 5 metus ir likusį laikotarpį tu jau galiu mėgautis mažesnėmis sąskaitomis ir didesniu komfortu savo bute.

– Kiek laiko dažniausiai trunka renovacija? Per maždaug kiek laiko projektas yra įgyvendinamas, darbai padaromi?

– Šiuo metu gan ilgai užtrunka pati dokumentacija, jos parengimas, kredito gavimas, kartais tai trunka net 12 ar kiek daugiau mėnesių. Pats statybos procesas statistiškai trunka apie 12–18 mėnesių.

Visgi planuojama peržiūrėti Vakarų patirtis, ten įsibėgėja serijinė renovacija, kai yra iš anksto paruošiami modeliai fasadų, apšiltinimo medžiagos, langai sudedami – tiesiog atvažiuoja įranga, pristato prie sienų modulius – šį procesą taip galima sutrumpinti iki kelių mėnesių. Šiam tikslui ateityje ruošiami pilotiniai projektai, kalbamasi su modulių gamintojais, kad būtų galima įgyvendinus pilotinius projektus, paruošus metodinę visą medžiagą, gerąją praktiką būtų galima plėsti ir padaryti masinės renovacijos procesu.

– Atsiperkamumas – vienas aktualiausių klausimų. Kokia situacija šiuo klausimu?

– Šiuo metu valstybė kompensuoja šio lengvatinio kredito palūkanas, t. y. gyventojas moka iki 3 proc. palūkanų, o likusią dalį kompensuoja valstybė pirmas penkis metus. Gyventojai, sudarydami sutartis su kredito įstaiga, stengiasi per tuos pirmus penkis metus ir išmokėti visą paskolą.

– Kalbant apie artimiausius kvietimus – kokie yra pagrindiniai jų kriterijai?

– Šiuo metu renovuojami iki 1993 m. pastatyti daugiabučiai, pagrindiniai reikalavimai – pasiekti B energetinę klasę ir sutaupyti ne mažiau nei 40 proc. šiluminės energijos. Šiai dienai dar svarstomi prioritetiniai kriterijai, kokiu būdu atsirinkti pačius energetiškai efektyviausius pastatus finansavimui. Kol kas jų nėra, todėl gyventojai akcentą turėtų sudėti ne tik kaip atrodys jų daugiabutis po renovacijos, ne tik kaip aplinka atrodys, bet pagalvoti apie energetinio efektyvumo didinimo priemones, atsinaujinančių energijos šaltinių diegimą.

Daugiau informacijos apie Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą galite rasti: www.apva.lt arba telefonu 8 614 99699

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką