Mini net gynybą ginklu
Socialiniame tinkle „Facebook“ dar kovo pabaigoje pasirodė vaizdo įrašas, kuriame kritikuojami galimi NT mokesčio pakeitimai. Jei įsigaliotų tokie tarifai, apie kokius dabar diskutuojama, neapmokestinama vertė nuo 150 tūkst. eurų sumažėtų iki 20 tūkst. eurų. Tiesa, svarstoma ir nulinė, ir 60 tūkst. ar 80 tūkst. eurų riba.
„Ar planuojamas NT mokestis nelaužo Konstitucijos?“ – klausiama prie vaizdo įrašo, kuris per dvi savaites peržiūrėtas 18 kartų, daugiau nei 450 žmonių juo pasidalijo, per 500 išreiškė reakcijas.
Įraše kalbantis vyras pirmiausiai samprotauja apie vagis, bet netrukus pereina prie mokesčio: „Kai ateina vagis į jūsų namus, žinote, ką daryti. Gal šiek tiek pasimetimas būtų, jeigu tas vagis yra valstybė, valdžia su tokiais įstatymais, kaip NT mokestis.
Konstitucija mums kaip ir leidžia ginti savo turtą, net ir ginklu ginti savo turtą. Ir nesvarbu, kad vagis vagystę vykdo nuotoliu, bet mes žinome, kur tie vagys sėdi.“
Tuomet internautas pasiūlo paskaityti, kas rašoma Konstitucijoje apie turtą. Jis pacituoja 23 straipsnį, kuriame teigiama: „Nuosavybė neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymai. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.“
Tuomet – 24 straipsnį: „Žmogaus būstas neliečiamas.
Be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą.“
„Jei nusavinama valstybės reikmėms ir atlyginama už tai, tai leidžia Konstitucija, – įraše aiškina vyras. – Bet jeigu apmokestinama, tai nėra nusavinama, tai yra paimamas iš jūsų, mažais gabaliukais vagiamas tas turtas. Nes sumokėtas mokestis neprideda tam turtui vertės (kalba netaisyta – red. past.“
Šis naratyvas nėra naujas. Panašiai „Lietuvos aido“ tinklalapyje 2023 m. spalį buvo rašoma Regionų partijos komentare: „Vienintelio gyvenamojo būsto apmokestinimas yra faktinis turto nusavinimas, kadangi žmogus verčiamas mokėti „nuomą“ už jau įsigytą būstą, už kurį visi mokesčiai buvo sumokėti jį perkant.“
Galioja du dešimtmečius
Konstitucijos straipsniai čia interpretuojami klaidingai. Jos 127 straipsnyje nurodyta, kad „mokesčius, kitas įmokas į biudžetus ir rinkliavas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai“.
Pagrindiniame šalies įstatyme nekalbama, kad galima nemokėti kurių nors mokesčių, nes taip būtų apsaugotas žmogaus turtas ar kurios nors jo teisės, konkretūs mokesčiai apskritai neminimi.
NT mokestis Lietuvoje jau galioja.
Jį apibrėžia Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas, priimtas dar 2005-aisiais. Nuo kitų metų pradžios buvo apmokestintas komercinis ir kitas nekilnojamasis turtas, išskyrus gyvenamuosius būstus.
2012 m. sausio 1 d. mokestis pradėtas rinkti ir už gyvenamąjį bei kai kurį kitą fiziniams asmenis priklausantį nekilnojamąjį turtą. Statiniai, kurių vertė viršijo 1 mln. litų, buvo apmokestinti 1 proc. mokesčio tarifu.
Pagal dabartinį įstatymą, mokėti reikia tik už būstą, vertą daugiau nei 150 tūkst. eurų. NT vertei siekiant iki 300 tūkst. eurų, taikomas 0,5 proc. mokesčio tarifas. Už 300-500 tūkst. eurų vertės būstus mokama 1 proc., už daugiau nei pusę milijono eurų vertus būstus – 2 proc. atitinkamos sumos.
Taip pat skaitykite: Naujasis NT mokestis: suskaičiavo, kaip keisis mokestis šeimos ūkiui
Diskusijos apie NT mokesčio pakeitimus vyksta jau kurį laiką. Nors nežinomųjų dar lieka, jau aišku, kad vieniems mokestinė našta turėtų sumažėti, kitiems – išaugti.
Nusavinimas nelygus mokesčiams
Mokestis yra valstybės įstatymais nustatyta pinigų suma, kurią turi sumokėti fizinis ar juridinis asmuo nuo savo veiklos rezultatų arba atliktų ar tik norimų atlikti veiksmų. Tai yra privalomi mokėjimai į valstybės bei savivaldybių biudžetus ir nebiudžetinius fondus.
Lietuvoje galioja kelios dešimtys mokesčių. Įstatymuose nenurodyta, kad mokėjimas už tam tikrą dalyką, pavyzdžiui, turimą žemę, būtų tolygus jo nusavinimui.
Nusavinimas gali būti turto konfiskacija – pagal teismo kaltinamąjį nuosprendį arba administracinėje byloje priimtą teismo sprendimą priverstinis ir neatlygintinas bet kokio pavidalo konfiskuotino turto, esančio pas kaltininką, jo bendrininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.
Taip vadinama ir ekspropriacija – privačios nuosavybės prievartinis paėmimas iš pavienių savininkų ar jų grupės tam tikro politinio klano, socialinio sluoksnio ar visos visuomenės naudai. Tuomet už atimtą turtą neatlyginama arba išmokama kompensacija.
Šiuo būdu gali būti nusavinama privati nuosavybė, kurios buvimas trukdo valstybinės reikšmės objektų (autostradų, užtvankų ir pan.) statybai. Nusprendus užtvenkti upę, greta jos stovinčių ir galimai po vandeniu atsidursiančių statinių savininkams turėtų būti išmokėta kompensacija.
15min verdiktas: melas. Konstitucijos 23-iame ir 24-ame straipsniuose, kurie cituojami vaizdo įraše, kalbama, kad nuosavybė bei būstas yra neliečiami. Nekilnojamojo turto mokestis nei šiuose, nei kituose straipsniuose neminimas.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
