Architektė įvardija, ką svarbu pastebėti įėjus į kiemą ir kas gali tapti lemiamu veiksniu, renkantis naują būstą.
„Naktį per langą į miegamąjį sklindanti kiemo žibinto šviesa, gatvės šurmulys ar po balkonu esanti kaimyno automobilio parkavimo vieta – tai tik keletas netinkamo daugiabučių aplinkos planavimo pavyzdžių“, – sako „Bonava Lietuva“ kraštovaizdžio architektė K.Račaitė.
Jos teigimu, šiuos ir kitus panašius nepatogumus tikrai patiria daugelis daugiabučių gyventojų, nes renkantis būstą dažniausiai visas dėmesys skiriamas būtent pačiam būstui, tai yra jo vidui, o ne aplinkai, kas, kaip vėliau paaiškėja, yra labai svarbu.
Kraštovaizdžio architektės teigimu, ne paslaptis, jog daugiabučių kiemuose trūksta vietos laisvalaikio erdvėms, želdynams ir vaikų žaidimo aikštelėms, jų teritorijos dažnai nėra aptveriamos, kartais jos tiesiog susilieja su šaligatviu.
„Ir tai nėra tik senos statybos daugiabučių problema. Siekiant kuo didesnio užstatymo ir komercinės naudos, skurdžias ir prastai išplanuotas aplinkas galima išvysti ir naujuose projektuose. Tiesa, tikrai ne visuose“, – sako K.Račaitė ir pabrėžia, jog daugiabučių aplinka šiandien tampa lemiamu veiksniu, renkantis būstą.
„Kalbant apie pačius pastatus, šiandien visiems naujos statybos pastatams taikomi vienodi standartai, todėl jie dažniausiai yra tikrai aukštos kokybės ir atitinkantys reikalavimus. Dėl šios priežasties kokybė tarp vystytojų dažnai nebėra lemiamas konkurencijos veiksnys. Tuo tarpu gerai išplanuota, graži ir tvarkinga pastato aplinka, kaip ir jo vieta mieste, gali lemti pardavimo sandorį“, – sako K.Račaitė.
Vertinant pastato aplinką, kraštovaizdžio architektė pataria dėmesį atkreipti į kelis pagrindinius aspektus: „Pirmiausia reikėtų įvertinti kiemo funkcionalumą ir judėjimo srautus: kiek yra įėjimų į teritoriją, ar įėjimai yra su laiptais ar be, ar įmanoma pro juos praeiti su dviračiu ar vaikų vežimėliu, ar nėra per metrą nuo įėjimo statomi automobiliai, kurie trukdys judėti ir patys kentės nuo įbrėžimų“.
Sekantis svarbus kriterijus, anot specialistės, yra laisvalaikio erdvės ir rekreacinės zonos, tokios kaip žaidimų aikštelės vaikams ir poilsio vietos suaugusiems. „Tai neatsiejama kokybiško gyvenimo daugiabutyje dalis, nes galimybė išeiti iš buto ir pailsėti kieme yra pridėtinė nauda daugiabučio gyventojui. Ypač tai svarbu šeimoms su vaikais, tačiau taip pat svarbu įvertinti ar vaikų žaidimo zonos netrikdo ramybės visoje teritorijoje“, – sako K.Račaitė.
Kaip jau minėta, automobilio parkavimo vietos neturi trukdyti. „Be to, automobilių eismas privalo būti saugus – toks, kuris nesikirstų su pėsčiųjų takais ir rekreacinėmis erdvėmis bei nekeltų triukšmo“, – pažymi architektė.
K.Račaitė sako, jog želdynai mieste teikia ne tik grožį, bet ir atlieka reikšmingą funkciją – teikia ramybę, leidžia atsipalaiduoti. „Patikrinkite, ar aplink pastatą yra žaliųjų zonų, medžių, gėlynų, vejos ir kitų augalų. Tai ne tik pagerina kiemo vaizdą, bet ir suteikia papildomos vietos poilsiui bei laisvalaikiui. Be to, žali plotai skatina bendruomenės susibūrimus“, – sako architektė.
Galiausiai, bet ne mažiau svarbios yra saugumo garantijos. Kraštovaizdžio architektė pataria įvertinti, ar teritorija yra aptverta ir stebima, ar yra pakankamas, bet gyventojų netrikdantis apšvietimas, kaip teritorija yra apsaugota nuo išorinio triukšmo.
„Renkantis būstą, nepamirškite, kad aplinka, kurioje gyvensite, yra ne mažiau svarbi už pačią būsto kokybę. Gerai suplanuota aplinka gerina gyvenimo kokybę – padeda mažinti stresą, skatina aktyvumą ir bendruomeniškumą. Ji taip pat skatina vaikų socializaciją ir vystymąsi per žaidimų aikšteles ir bendras erdves. Be to, kokybiškos lauko erdvės padidina pačio nekilnojamojo turto vertę“, – reziumuoja „Bonava Lietuva“ kraštovaizdžio architektė K.Račaitė.
