Per remontą po dažų sluoksniais rastos freskos tapo pagrindine interjero idėja. Netobulos, laiko paveiktos sienos nebuvo paslėptos – priešingai, jos išryškintos ir įprasmintos. Šiame bute grožį slepia netobulumas: nutrupėję dažai, išblukę pigmentai ir matoma laiko patina tampa vertingu estetiniu sluoksniu, suteikiančiu erdvei autentiškumo.
Interjeras formuotas pamažu, leidžiant jam augti organiškai. Greta restauruotų architektūrinių detalių atsirado vintažinių šviestuvų, baldų, indų, meno kūrinių. Svetainėje baltų sienų fone išsiskiria klasikinė knygų lentyna su integruotu projektoriaus ekranu – šiuolaikiškas objektas subtiliai įkomponuotas į istorinę aplinką. Šalia – įspūdinga koklinė krosnis su autentiška, Lenkijos aukcione laimėta karūna. Ji ne tik šildo erdvę, bet ir tampa skulptūriniu interjero akcentu, primenančiu namo amžių.
Natūralios medžiagos čia turi ypatingą reikšmę. Ąžuolo parketas, tikro marmuro plytelės, mediniai langų rėmai, kokliai ir linas kuria taktilinį jaukumą. Vonios kambaryje žalio marmuro, grafiškų grindų plytelių ir metalinių detalių derinys sukelia santūrios prabangos įspūdį. Net miegamojo zonoje šalia atidengtos plytų sienos esanti vonia atrodo lyg visada čia buvusi.
Miegamajame atsiskleidžia ramybės estetika – švelnūs lino audiniai, medinė lovos platforma, šilta plytų tekstūra ir subtilus apšvietimas kuria intymią atmosferą. Darbo kambaryje modernūs elementai susilieja su klasikinėmis durimis ir lipdiniais, o ryškūs šviestuvai tampa netikėtu, žaismingu akcentu. Šią erdvę dar labiau papuošia ir pagyvina vienos ryškiausių grafikių – Birutės Žilytės darbai.
Svetainėje klasika dera su skandinavišku minimalizmu. Balta sofa, subtilūs paveikslai ir senovinis veidrodis sukuria šviesos ir erdvės pojūtį. Šalia stovintis patefonas ir vinilinių plokštelių kolekcija liudija, kad tai – gyvi ir muzikalūs namai. Čia daiktai nėra dekoracijos – jie turi istoriją, funkciją ir emocinę vertę.
Šis interjeras – tai lengvos prabangos ir paprastumo, klasikos ir šiuolaikiškumo dermė. Jame jaučiama pagarba laikui ir kartu drąsa sukurti naujų sluoksnių. Atgaivintas 19 a. butas šiandien alsuoja harmonija ir vitališkumu. Jis įrodo, kad restauracija gali būti ne tik techninis procesas, bet ir jautrus dialogas su istorija, kurią toliau kuria nauji gyventojai. Čia praeitis ir dabartis susilieja natūraliai, o netobulumas tampa didžiausiu grožio šaltiniu.
Interjero autorė: Viktorija Puodžiūtė-Jurkšaitė, studija Nordinary architects
