15min be reklamos

Renovacijos dilema: kada reikėtų atnaujinti daugiabutį ir kodėl

Kai kuriose savivaldybėse nemaža dalis daugiabučių jau yra atnaujinti, tačiau dalis gyventojų vis dar dvejoja dėl apsisprendimo modernizuoti būstą. Kodėl reikėtų ryžtis daugiabučio atnaujinimui, kada šį procesą pradėti, kokias priemones galima įgyvendinti ir kokių rezultatų pasiekti, papasakos Būsto energijos taupymo agentūra straipsnių cikle „Renovacija: būsto savininko atmintinė“.
Renovacijos dilema: kada reikėtų atnaujinti daugiabutį ir kodėl
Renovacijos dilema: kada reikėtų atnaujinti daugiabutį ir kodėl / BETA nuotr.

„Dažniausiai kalbėdami apie renovaciją minime energijos sutaupymus, tačiau gyventojams kyla daug klausimų apie patį procesą: kaip pasiekiami tie rezultatai, nuo ko jie priklauso, kiek tai kainuoja ir kokios dar naudos suteikia. Šiame turinio projekte palaipsniui pereisime visus renovacijos žingsnius, kurių reikia, kad gyventojai galėtų mėgautis komfortišku būstu“, – sako Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta.

Nuo 2013 m. Lietuvoje jau yra atnaujinta virš 2,7 tūkst. daugiabučių, o dar beveik 1500 būstų yra modernizuojama. Tai reiškia, kad teigiamos permainos jau palietė beveik 100 tūkst. butų savininkų kasdienybę. Kokios yra tos permainos?

Perpus sumažėjusios sąskaitos ir kokybiškesnis laikas namuose

Pirmiausia, daugiabučių gyventojai gali džiaugtis sumažėjusiomis šildymo kainomis. Priklausomai nuo investicijų į namo modernizavimą, būsto atnaujinimas gali padėti sutaupyti vidutiniškai 50 – 70 proc. pastato šildymui naudojamos energijos.

Taip pat įgyvendinus būsto renovaciją, butų savininkai savo namuose jaučiasi kur kas patogiau: pagerėja gyvenimo sąlygos ir kokybė. Pastatai po modernizavimo tampa sandaresni, šiltesni, žmonės patys gali reguliuoti kambarių temperatūrą pagal savo norus ir taip sau suteikti maksimalų komfortą.

Artimesnė bendruomenė bei auganti buto vertė

Modernizavus pastatą, estetiškai patrauklesnis tampa ne tik būstas – malonesnė aplinka sukuriama ir aplink. Kvartalinės renovacijos metu gali būti sutvarkoma daugiabučio teritorija, atnaujinami šaligatviai, įrengiamos vaikų žaidimų aikštelės, modernus apšvietimas ar net poilsio zonos. Dėl to įvairialypė nauda jaučiama ne tik individualiai – leisti laiką būsto kieme tampa maloniau, taip užmezgamas artimesnis santykis su kaimynais, stiprėja namo bendruomenė.

Be to, renovuotas būstas ne tik visapusiškai gerina gyvenimo kokybę, bet ir padidina buto vertę. Atnaujintame pastate butą mieliau tiek nuomosis, tiek įsigys naujų namų ieškantys žmonės. Skaičiuojama, kad buto rinkos kaina po daugiabučio modernizavimo vidutiniškai išauga 15–20 proc., taip pat didėja ir jo likvidumas.

Renovacija teigiamai veikia ir mūsų sveikatą

Kadangi savo namuose, ypač pandemijos metu, praleidžiame itin daug laiko, užtikrinti gryną orą patalpose yra be galo svarbu. Didelė anglies dioksido koncentracija patalpose didina alergijų, astmos ar kvėpavimo ligų riziką. Tuo pat metu, senuose daugiabučiuose įrengta vėdinimo sistema būna užsikimšusi ir pasenusi bei neteikia į patalpas pakankamai gryno oro. Renovacijos metu vėdinimo sistema yra išvaloma ir atnaujinama, o įrengiami rekuperatoriai ar jų sistema padeda cirkuliuoti orui, užtikrina geresnę jo kokybę.

Šaltis, nekomfortiška temperatūra taip pat neigiamai veikia sveikatą. Dėl šalčio gali suaktyvėti jau turimos ligos, pavyzdžiui, širdies kraujagyslių, kvėpavimo takų. Tad esant nepakankamai temperatūrai jūsų bute, o ypač žiemos metu, šių ligų simptomai gali paūmėti. Renovacijos metu atnaujinus šildymo sistemą ir apšiltinus pastatą, oro temperatūra tampa komfortiška.

Tausojama ir mus supanti aplinka

Renovacija transformuoja ne tik mūsų šalies, bet ir visos planetos veidą. Ne paslaptis, kad pastatų sektorius yra vienas iš didžiausią įtaką klimato kaitai turinčių veiksnių. Tačiau jame slypi ir milžiniškas aplinkos tausojimo potencialas.

Prasčiausią energinį efektyvumą turi ir labiausiai aplinką teršia seni, nerenovuoti pastatai. Juos šildant išeikvojama daugybė energijos, kuri iš patalpų „pabėga“ pro namo sienas, stogą ar nesandarius langus.

Atnaujinant būstą yra subalansuojama šildymo sistema, kuri užtikrina vienodą šilumos pasiskirstymą po butus, apšiltinamos sienos ir stogas, kad energija pasiliktų patalpose, taip pat gyventojai gali įsirengti atsinaujinančios energijos šaltinius. Tai reiškia, kad modernizavus būstą ženkliai išauga daugiabučio energinė klasė, o jis tampa draugiškesnis aplinkai.

Kada reikėtų ryžtis renovacijai?

Dažnam šalies gyventojui vis dar kyla klausimas, kaip žinoti, ar reikėtų renovuoti pastatą kuriame gyvenu? Atsakymas į šį klausimą paprastas – jeigu jūsų būstas yra trijų ar daugiau butų name, kuris buvo pastatytas pagal iki 1993 m. galiojusius techninius normatyvus, jį atnaujinti ne tik galima, bet ir reiktų.

Tiesa, atnaujinti būstą nusprendę žmonės išlaidų vien tik iš savo kišenės padengti neturės. Prie to prisidės valstybės parama – lengvatinis kreditas ir platus kompensuojamų priemonių spektras.


Norėdami sužinoti, kaip inicijuoti daugiabučio renovaciją ir kokias priemones galima įdiegti, skaitykite kitus turinio projekto „Renovacija: būsto savininko atmintinė“ straipsnius.

Partnerio turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką