Sostinės taryba kasmet nustato 1 proc. dydžio nekilnojamojo turto mokesčio tarifą neparduotiems naujiems butams. Šįmet nekilnojamojo turto plėtotojai siekė, kad būtų priimta lengvata ir nuo šio mokesčio atleidžiama vieneriems metams.
Mokestį plėtotojai moka už baigtus statyti ir Registrų centre įregistruotus, bet neparduotus būstus bei jų priklausinius.
Savivaldybei pateikti skaičiai, kad vien balandžio pabaigoje Vilniuje plėtotojai turėjo 1,2 tūkst. tokių butų. Preliminariai skaičiuojant, jie miesto biudžetą galėtų papildyti apie 1 mln. eurų mokesčių suma. Kiek tokio mokesčio būtų sumokama per metus, suskaičiuoti sunku, nes neparduotų butų skaičius kasdien keičiasi. Dalis jų, nors ir baigti statyti, neregistruojami Registrų centre, kad nereikėtų mokėti mokesčių.
Naujausiais nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Eika“ pateikiamais duomenimis, šiemet kas mėnesį neparduotų butų sandėlis mažėja.
Sumoka pirkėjai
Plėtotojai neslepia, kad kai mokestis vis dėlto mokamas, jį iš tiesų moka butų pirkėjai. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos skaičiavimais, 1 proc. per metus nuo vidutinės naujo būsto vertės sudaro iki 1 tūkst. eurų.
„Už neparduotus būstus kiekvienais metais vystytojai į miesto biudžetą turi sumokėti 1 proc. turto vertės mokestį, o netiesiogiai jį sumoka patys pirkėjai. Mūsų nuomone, toks principinis mokesčio taikymas tik nekilnojamojo turto rinkai nėra visiškai teisingas, nes, pirmiausia, išskiria prekes iš kitų prekių, kurios yra sandėliuojamos, nenešančios jokios ekonominės naudos ir reikalauja priežiūros. Taip bereikalingai branginamas būstas“, – sako asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius.
Anot jo, asociacija iš esmės pritaria nekilnojamojo turto mokesčiui ir pasisako už vieningą jo taikymą. Tačiau taip pat siūlo, kad mokestį mokėtų būsto šeimininkai, o savivaldybė su bendruomene spręstų, kaip jį panaudoti miesto infrastruktūros gerinimui.
Prašo suskaičiuoti neparduotą turtą
Savivaldybės atstovai pripažįsta nežinantys, kiek nekilnojamojo turto mokesčio už neparduotus būstus yra surenkama.
Vilniaus miesto savivaldybės Žemės mokesčių skyriaus vedėja Klaudija Leonė tvirtina, kad kitąmet savivaldybė galėtų grįžti prie lengvatų klausimo, jei būsto statytojai suskaičiuotų, kiek turi neparduotų butų.
„Mokesčio tarifus tvirtina taryba, balsavimo būdu. (Lengvatos, – 15min) klausimas buvo nagrinėtas ir tarybos komitetuose, tačiau nebuvo pritarta šiam siūlymui. Mokestį administruoja ir renka centrinis mokesčių administratorius pagal pateiktas deklaracijas, surinktos įplaukos paskirstomos pagal savivaldybes. Deklaracijose nėra išskirta pagal kiekvieną objektą. Tikėtina, kad kitais metais bus sugrįžta prie šio klausimo, bet tik tuo atveju, jei vystytojai pateiks išsamią informaciją, kiek realiai jie turi naujai pastatytų butų“, – teigia ji.
K.Leonės teigimu, per 2015 metus Registrų centre oficialiai įregistruoti 283 butai, nuosavybės teise priklausantys juridiniams asmenims.
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Eika“ skelbtais duomenimis, Vilniuje 2015 metais pirkėjams buvo pasiūlyta 3,5 tūkst. naujos statybos butų, nupirkta beveik tiek pat – 3450. Sausį nekilnojamojo turto plėtotojai pirkėjams galėjo pasiūlyti įsigyti apie 3,8 tūkst. naujų butų. Tiesa, ne visi jie buvo baigti ar net pradėti statyti.
Keičia pardavimų strategiją arba gudrauja
Kad kai kuriems nekilnojamojo turto plėtotojams, norintiems pasiūlyti rinkoje konkurencingą būstų kainą, tenka griebtis gudrybių, patvirtina ir bendrovės „MG Valda“ komunikacijos vadovas Simonas Lyvas. Ši įmonė nepriklauso asociacijai ir yra viena daugiausiai butų Vilniuje šiuo metu statančių plėtotojų.
„Be abejo, mokestinė našta atsiliepia galutinei butų kainai, tačiau šiuo atveju mokesčio dydis labai priklauso nuo kiekvieno plėtotojo pardavimų strategijos ir sėkmės. Kai kurie plėtotojai griebiasi gudrybių ir jau pastatytų statinių neregistruoja. Taip sąmoningai siekiama sutaupyti. Susiklosto situacija, kad butus įsigiję pirkėjai ilgą laiką yra priversti gyventi valstybinei komisijai nepriduotuose, tai reiškia eksploatuoti netinkamuose, namuose. Mūsų manymu, tai yra nepagarba klientui“, – sako jis.
S.Lyvo nuomone, mokesčio neparduotiems butams mažinimu labiausiai suinteresuoti tie plėtotojai, kuriems pardavinėti naujus butus galbūt sekasi sunkiau.
„Kita vertus, taip pat nėra labai teisinga tokio mokesčio logika, nes apmokestinamas produktas, skirtas ne laikyti ar nuomoti, bet parduoti. Mūsų grupės įmonės per 2014 metus sumokėjo 15 tūkst. eurų, 2015-aisiais – 5 tūkst. eurų NT mokesčio už neparduotus butus. Šiemet šis skaičius bus gerokai didesnis, nes smarkiai išaugo mūsų naujų butų portfelis, tačiau didelę dalį butų mes parduodame iki statybų pabaigos. Sėkmingi pardavimai iš esmės mažina mūsų mokamo mokesčio dydį“, – pasakoja „MG Valdos“ atstovas.
Pirkėjai turi galimybę derėtis
Mokestis neparduotiems butams turėtų skatinti plėtotojų nelaikyti apmokestinamo turto, o pirkėjams suteikti galimybes nusiderėti dėl geresnės kainos, sako banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalims Nerijus Mačiulis.
„Šiuo atveju taikomas mokestis skatina vystytojus kuo greičiau parduoti turtą ir atsikratyti mokestinės naštos. Aišku, šiuo metu, kai vystoma daug nekilnojamojo turto objektų, juos parduoti yra sudėtingiau. Ir tai yra papildoma našta, todėl yra noras turėti lengvatą. Jeigu žiūrėtume iš vartotojo pusės, toks mokestis skatina vystytojus parduoti turtą kuo greičiau ir tikėtina, kad galima susiderėti geresnę pardavimo kainą“, – sako jis.
Kita vertus, analitiko teigimu, mokestis taip pat gali ir stabdyti nekilnojamojo turto plėtrą.
„Kiekvieno mokesčio nuolaida kaip Pandoros skrynia: suteikus nuolaidą vystytojų neparduotiems butams, tuoj atsiras kiti nekilnojamojo turto savininkai, kurie sakys, kad atlieka visuomenei svarbią funkciją ir reikia tam tikro turto neapmokestinti. Aišku, mes pripažįstame, kad nekilnojamojo turto mokesčio ekonominis efektas yra didžiausias tuomet, kai apmokestinamas nenaudojamas turtas, kuris stovi apleistas, nors galėtų kurti visuomenei naudą. Tai, kad savivaldybė nežino, nėra labai geras reiškinys, tačiau tai nėra argumentas tokio mokesčio netaikyti“, – sako N.Mačiulis.
