Pagrindiniai konkurso tikslai – puoselėti darnios plėtros idėjas, atkreipti visuomenės dėmesį ir pristatyti geriausius NT plėtotojų projektus, skatinti bendradarbiavimą tarp verslo, mokslo, valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų.
LNTPA prezidentas Mindaugas Statulevičius sako, kad konkurse dalyvaujantys pramonės paskirties projektai šiandien labiausiai nustebino sąlygine naujove – aktyviai naudojamu dirbtiniu intelektu pastatų priežiūroje ir valdyme, pačios produkcijos kūrime – nuo gamybos iki logistikos.
„Pasididžiavimą kelia tai, kad nauji projektai įdarbina dirbtinio intelekto galimybes. Taip pat džiugina ir kokybė, didelės investicijos ne tik mieste, bet ir regionuose“, – pastebi M.Statulevičius.
Jis priduria, kad architektūriniai sprendimai šiandien šios kategorijos pastatus taip pat keičia ir transformuoja. „Proveržis yra įvykęs, ir tikrai džiugina, kad investuojama į tai, kad architektūra keltų pasitenkinimą ne tik darbuotojams, bet ir visiems kitiems žiūrintiems iš šono“.
Kaip antrina Martynas Trimonis – AB „Swedbank“ NT, energetikos ir infrastruktūros klientų padalinio vadovas, pagrindinės pramoninės paskirties projektų tendencijos šiandien pasižymi efektyvia atsinaujinančia energetika, išmaniu pastato valdymu, architektūra, tvarumo sertifikatais. „Pramoninės paskirties projektai nebėra tik dėžutės, daug dėmesio skiriama architektūrinei raiškai, pastato išorei, stengiamai sukurti patrauklią ir jaukią vidinę aplinką darbuotojams“, – sako M.Trimonis.
Kalbėdamas apie pramoninės paskirties projektus M.Trimonis pastebi, jog juos palyginti tarpusavyje sudėtinga, kadangi daugeliu atveju jie yra pritaikyti specifinei funkcijai ar naudotojui, o pastatą nuo naudotojo atsieti sunku. Vertė, kuri kuriama tokiame pastate, glaudžiai siejama su paties pastato technologinių sprendimu sudėtingumu, inovatyvumu, kurie didina ekonominį projekto naudingumą, kuriamą vertę visuomenei.
„Šių metų pramoninės paskirties projektuose matome dirbtinio intelekto sprendimų naudojimą – tai maloniai nustebino, o kitas išskirtinumas – tai multifunkcionalumas, kai objektas naudojamas ne tik vienai paskirčiai, pavyzdžiui, pasitelkiamas nuo sandėliavimo, prekybos iki pramogų“, – dalinasi M.Trimonis.
„Sirin park Gariūnai“ – viena ryškiausių Vilniaus transformacijų
„Sirin park Gariūnai“ – tai viena ryškiausių Vilniaus transformacijų, kurią pastebi ir vilniečiai, ir miesto svečiai. Vos per kelerius metus senoji naftos bazė Gariūnuose virto moderniu ir augančiam verslui pritaikytu 100 tūkst. kv. m verslo parku. Projekto metu buvo atgaivinta ir miestui sugrąžinta apleista teritorija, kurioje žmonės šiandien gali dirbti ir kurti. Estetiškai išbaigti fasadai, racionali logistikos struktūra ir žmogui pritaikytos erdvės kuria aplinką, kurioje dera efektyvumas ir kasdienis komfortas.
Parke formuojasi stipri verslo bendruomenė – čia įrengtos poilsio ir sporto zonos, patogus parkavimas, infrastruktūra, kuri leidžia jaustis ne tik darbe, bet ir bendruomenėje, kuri rūpinasi žmonėmis. Pastatų moduliacija ir lankstumas leis prisitaikyti prie ateities poreikių, kad ši vieta išliktų gyva ir naudinga dešimtmečius.
Projektas ne tik prisitaikė prie aplinkos – jis kilstelėjo ją į naują lygį. Apleista 20 ha teritorija pietvakarinėje Vilniaus dalyje virto tvarkinga, saugia ir patrauklia zona, kuri šiandien neša realią vertę miesto ekonomikai. Strateginė vieta prie A1 magistralės, šalia esantis oro uostas ir miesto centras suteikia patogumą ir darbuotojams, ir partneriams.
Kartu su Vilniaus savivaldybe įrengta nauja viešojo transporto stotelė palengvina kasdienes keliones, o sutvarkyti įvažiavimai didina saugumą. Parko multifunkcionalumas leidžia jį pritaikyti įvairioms veikloms – nuo gamybos iki logistikos ar komercijos. Sporto ir poilsio zonos, žaliosios erdvės formuoja aplinką, kurioje žmonės ne tik dirba, bet ir jaučiasi gerai.
„SIRIN PARK GARIŪNAI“ – tai projektas, kuris ne vadovaujasi tendencijomis, o pats jas kuria. Pastatams suteikta A++ energinė klasė ir BREEAM „EXCELLENT“ sertifikatas tik patvirtina jo technologinį bei tvarumo lygį tarptautiniu mastu. Čia 100 proc. naudojama žalioji energija, įrengtos elektromobilių įkrovimo stotelės, o pažangios šildymo, vėdinimo ir pastatų valdymo sistemos mažina sąnaudas ir gerina kasdienę patirtį.
Vandens tausojimo sprendimai, vientisa, saugi infrastruktūra prisideda prie atsakingo miesto augimo. Dirbtinio intelekto pagrindu veikiančios EXERGIO ir R8 sistemos padeda tiksliai vertinti ir optimizuoti įrangos darbą. Tai reiškia mažesnį ekologinį pėdsaką ir patikimesnę, sklandesnę darbo dieną visiems, kurie čia kuria savo verslus.
- Projekto pavadinimas: SIRIN PARK GARIŪNAI,
- Projektą teikiančio dalyvio (vystytojo) pavadinimas: UAB „SIRIN DEVELOPMENT“,
- Projektuotojas/Projekto vadovas: S.KĖBLIENĖ; M.MATULIUKŠTIS,
- Architektas (-ai): S.KĖBLIENĖ, M.MATULIUKŠTIS,
- Užsakovas: UAB „LIEPVITA“,
- Generalinis rangovas (rangovas): NĖRA,
- Statybos rūšis (nauja statyba, rekonstrukcija/konversija, remontas, modernizavimas): NAUJA STATYBA.
„Lidl“ logistikos centras – sukurtas laikantis funkcionalumo, efektyvumo ir tvarumo principų
„Lidl Lietuva“ nekilnojamojo turto tarnybos vadovas ir valdybos narys Marius Kybartas dalinasi, kad „Lidl Lietuva“ logistikos centras Vilniuje sukurtas laikantis funkcionalumo, efektyvumo ir tvarumo principų. Architektūrinė idėja – minimalistinis, švarus dizainas, derantis prie pramoninės aplinkos, tačiau išlaikantis vizualinį lengvumą. Eksterjere dominuoja neutralios spalvos ir aiškios linijos, o interjere ypatingas dėmesys skirtas natūraliam apšvietimui – stoge įrengti švieslangiai, ergonomiškoms darbo vietoms ir poilsio erdvėms.
Pastatas išsiskiria masteliu – vien sandėliavimo paskirties pastatas yra daugiau kaip 64 tūkst. kv. m ploto, o teritorijoje pastatyti dar trys atskiri pastatai, tad visos teritorijos plotas – beveik 14 ha. Netipinis ir pastato aukštis – beveik 20 metrų.
„Lidl Lietuva“ logistikos centras įsikūręs Jogėliškių g. 1, Vilniaus pakraštyje, pramoninėje zonoje, todėl harmoningai dera prie aplinkos. Projektas neapsiribojo pastatu – teritorijoje pasodinta 3,5 tūkst. įvairių sodinukų ir augalų (medžių, krūmų, gyvatvorių, žolinių augalų), įrengtos poilsio aikštelės, dviračių vietos, 220 parkavimo vietų lengviesiems automobiliams ir 70 sunkiasvoriam transportui, taip pat 3 elektromobilių krovimo stotelės. Tokie sprendimai mažina pramoninės teritorijos vizualinį poveikį ir kuria darnią aplinką.
Pasak M.Kybarto, „Lidl Lietuva“ logistikos centras išsiskiria kompleksiniais sprendimais, kurie užtikrina energijos taupymą ir mažesnį poveikį aplinkai. Ant pastato stogo įrengta 1,6 MW galingumo saulės elektrinė, kuri užtikrina 26 proc. viso pastato metinio elektros poreikio, o visos patalpos ir išorės zonos apšviestos LED šviestuvais, valdomais MSR technika kartu su išmaniais DALI valdikliais. Pastato stoge įrengti švieslangiai, didinantys natūralios šviesos patekimą į patalpas. Vienas iš logistikos centre įgyvendintų tvarių sprendinių – šaldymo patalpose įrengti aplinkai draugiški šaltnešiai. Jų šaldymo metu išskiriama šilumos energija bus naudojama kitoms patalpoms šildyti.
Šis logistikos centras yra pirmasis per „Lidl Lietuva“ istoriją statybos projektas, kurio projektavimas visiškai įgyvendintas 3D aplinkoje – statybos metu naudotas 3D modelis, bendradarbiavimo platforma „Trimble Connect“ bei „Dalux“. Aukštus tvarumo standartus taip pat patvirtina tarptautinis EDGE sertifikatas. Šie sprendimai ne tik mažina CO2 emisijas, bet ir užtikrina ilgalaikį energijos vartojimo efektyvumą.
Remiantis naujausiais „Lidl“ reikalavimais, logistikos centre įdiegti moderniausi sprendiniai palaikomos temperatūros produktų kokybei išlaikyti. Įrengti šliuzai (buferinės patalpos), skirti užtikrinti nepertraukiamą šalčio grandinę pristatomiems produktams. Tokiu būdu pristatomi produktai iš transporto priemonės iškart pateks į kontroliuojamos temperatūros tarpinę patalpą, o iš jos – į sandėliavimo patalpą.
Į projektą investuota daugiau nei 100 mln. eurų, sukurta per 200 darbo vietų. Darbuotojų gerovė taip pat yra vienas iš pagrindinių mūsų prioritetų, todėl logistikos centre įrengtos modernios, ergonomiškos darbo vietos, užtikrinančios komfortą ir saugumą, taip pat poilsio erdvės, kuriose kolegos gali atsipalaiduoti pertraukų metu.
Maitinimo zonos su patogiais sprendimais sukurtos taip, kad skatintų bendravimą ir malonią atmosferą. Be to, „Lidl“ rūpinasi ir aktyviu poilsiu – įrengta lauko tinklinio aikštelė ir apželdintos teritorijos suteikia galimybę darbuotojams praleisti laiką gryname ore, palaikyti fizinį aktyvumą ir gerą savijautą, taip pat – pailsėti. Tokie sprendimai atspindi „Lidl“ strategiją kurti ne tik efektyvią, bet ir socialiai atsakingą darbo aplinką, kurioje derinamas produktyvumas ir darbuotojų komfortas.
Šio, jau antrojo „Lidl Lietuva“ logistikos centro šalyje veikla leidžia taip pat užtikrinti trumpesnius pristatymo maršrutus ir šviežesnį asortimentą parduotuvėse. Be to, projektas prisidėjo prie infrastruktūros plėtros, investuodamas apie 1 mln. eurų į viešąją miesto infrastruktūrą.
- Projekto pavadinimas: „Lidl“ logistikos centras,
- Projektą teikiančio dalyvio (vystytojo) pavadinimas: UAB „Lidl Lietuva“,
- Projektuotojas/Projekto vadovas: UAB „Unitectus“, PV Tumas Mazūras,
- Architektas (-ai): Tumas Mazūras,
- Užsakovas: UAB „Lidl Lietuva,
- Generalinis rangovas (rangovas): UAB Conres LT,
- Statybos rūšis (nauja statyba, rekonstrukcija/konversija, remontas, modernizavimas): nauja statyba.
Pramonės inovacijų parkas „VMG Technics R&D park“ – nusileido kosminis laivas
Šalia pagrindinės Lietuvos komunikacinės arterijos, jungiančios sostinę su uostamiesčiu, prie pagrindinių Klaipėdos miesto vartų, ilgus metus yra Klaipėdos oro uostas, kurio prieigose ir pradėtas kurti ištisas pramonės parkas. Šio komplekso vizitine kortele ir buvo numatyta naujoji „VMG Technics“ gamykla, kurios specializacija – inžinerinių inovacijų kūrimas. Tad šie trys pagrindiniai aspektai – teritorijos ženklas, aviacinis kontekstas bei ateities technologijos ir įkvėpė komplekso idėją, kurią galima literatūriškai išreikšti fraze „Nusileido kosminis VMG laivas“.
Pirminė idėja sukurti gamybinį pastatą, primenantį šalia oro uosto, prie pat greitkelio esančioje pievoje nusileidusią sidabrinę skraidančią lėkštę, buvo eskizuota ant mažo popieriaus lapelio pirmojo susitikimo su architektu metu, geriant arbatą ir diskutuojant apie poreikį kurti ne dar vieną gamybos tašką Lietuvoje, bet visai kitokio pobūdžio, atvirą socialinį–industrinį–edukacinį centrą.
Elipsės forma idealiai atitiko poreikį atverti pastato apžvalgą iš visų pusių, paversti visus fasadus tolygiais, vienodai reprezentatyviais, tuo pačiu tai derėjo prie vidaus funkcijų logikos ir pabrėžė automagistralės ašinę kryptį. Be gamybinių patalpų, komplekse yra numatytos visuomeninės funkcijos – edukacinės ir renginių erdvės, poilsio ir darbo vietos darbuotojams. Sidabrinė spalva nuo pat pradžių tapo viena iš komplekso vizitinių kortelių – tai neatsiejama ateities, progreso, proveržio ir technologiškumo semantikos dalis, todėl ji nuosekliai tęsiasi ir interjero erdvėse.
Pastatas turėjo ne tik parodyti, kur prasideda inovacijų parko teritorija, pabrėžti modernios Klaipėdos pradžios vietą, bet ir tapti traukos objektu tiek tiksliniam klientui, tiek paprastam keliautojui, važiuojančiam prie jūros.
Be vidaus erdvių, buvo svarbu sukurti ir išorės zonas, kuriose galima būtų realizuoti įvairias veiklas. Pietinėje, matomiausioje pastato pusėje, dalis elipsės tūrio buvo paversta ažūrine erdve, apribota išskirtine pastato detale tapusios medinių konstrukcijų kolonados. Minėtos kolonos ne tik išlaiko monumentalią viso komplekso formą, bet ir, dėl aerodinaminių sparno efektų, kuria užuovėją vidaus erdvei, formuoja aiškiai perskaitomą įeigos, traukos zoną – tai itin svarbu, siekiant tapti matomais lekiantiems greitkeliu 130 km/h greičiu. Tamsiu paros metu kolonada tampa šviesos projekcijų objektu, iš esmės pakeitusiu iki tol tamsoje skendėjusį ruožą.
Visuomenei atviros erdvės ašimi tampa per visus tris aukštus einantis atriumas, kuriame įsikūrusios poilsio erdvės. O centre – kabantys tiltai, jungiantys du pastato korpusus, ir centriniai levituojantys laiptai, tampantys socializacijos erdve, ypač renginių metu.
Kadangi sukurta įspūdingo dydžio vidaus erdvė su didele gausa funkcijų, buvo itin svarbu suvaldyti garsą, todėl sukurta unikali akustinė siena, kuri ne tik papuošė savo nerūdijančio plieno vamzdelių kompozicija visą atriumą, sugėrinėja triukšmą, bet ir tapo šviesos šaltiniu, naktį matomu net iš greitkelio. Anoduoto aliuminio lubos, aliuminio langai, atitinkamo atspalvio sienos kuria industrinį inovacinį centrą.
Vis dėlto viso šio komplekso ašimi išlieka žmonės – tai jiems kuriamas objektas. Šiuolaikiškos darbo vietos, komfortiškos poilsio zonos, lauko erdvės, mokymosi infrastruktūra. Didelis dėmesys skiriamas akustikai, mikroklimatui, natūraliai šviesai, apsaugai nuo saulės. Sienų apdailai panaudotos natūralaus molio sistemos, kurios pagerina drėgmės balansą patalpose ir leidžia joms natūraliai „kvėpuoti“. Visa tai leidžia eksploatuoti pastatą itin tvariai.
Galima teigti, jog „VMG Technics“ kosminis laivas – tai subalansuotas kompleksas, sukurtas vadovaujantis integralios urbanistikos, architektūros, socialinės inžinerijos ir pastatų inžinerijos principais, kur išorė neatsiejama nuo vidaus. Atviras pasauliui ir nešantis geriausias idėjas.
- Projekto pavadinimas: Pramonės inovacijų parkas „VMG Technics R&D park“
- Projektą teikiančio dalyvio (vystytojo) pavadinimas: VMG Technics
- Projektuotojas/Projekto vadovas: UAB „Neoforma“, projekto vadovas: Rimantas Bogdžiūnas,
- Architektas (-ai): UAB „Arches“, architektai Edgaras Neniškis, Arūnas Liola, Rolandas Liola, Artūras Mažeika, Toma Bačiulytė, Karolina Masalskaitė, Rūsna Vaineikytė, Akvilė Brazauskaitė; „Neoforma“ (sklypo planas), architektai Lauras Ruseckas, Rita Girgždytė
- Užsakovas: VMG Technics
- Generalinis rangovas (rangovas): UAB „Kalvasta statyba“
- Statybos rūšis (nauja statyba, rekonstrukcija/konversija, remontas, modernizavimas): Nauja statyba
Geriausią 2025 metų NT projektą rinks ir 15min skaitytojai. Balsavimas vyks www.15min.lt portale nuo lapkričio 24 d. iki gruodžio 1 d. Laimėtojai bus skelbiami gruodžio 3 d.
