Pagrindiniai konkurso tikslai – puoselėti darnios plėtros idėjas, atkreipti visuomenės dėmesį ir pristatyti geriausius NT plėtotojų projektus, skatinti bendradarbiavimą tarp verslo, mokslo, valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų.
Kaip kalbėjo urbanistė dr. Dalia Bardauskienė, konkurso vertinimo komisijos ir Lietuvos architektų sąjungos narė, šiemet konkurse „Už darnią plėtrą" yra neeilinis įvykis – vertinimui pateikti net du išskirtiniai visuomeniniai projektai: Vilniaus oro uosto išvykimo terminalas ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto (VU MF) Medicinos mokslo centras.
„Kadangi komisijos darbe dalyvauju nuo pat konkurso atsiradimo pradžios, tai galiu drąsiai teigti, jog tokie prasmingi visuomeninės paskirties statiniai NT rinkoje pasirodo nedažnai. Galvoju, kad mokesčių mokėtojų pinigai panaudoti tikslingai, ten kur labai reikia, numatyti Vilniaus miesto Bendrajame plane. Abu objektai pilnai atitinka DPK (Darnios plėtros konkurso) kriterijus – pasižymi urbanistinių sprendimų ir architektūros kokybe, šiuolaikiškais interjerais, išmaniųjų technologijų panaudojimu, energetiniu saugumu“, – dalinasi komisijos narė.
Su VU medicinos centro atsiradimu įgyvendinta Santariškių mokslo, žinių ir ekonomikos branduolio koncepciją. Norisi paminėti gerą naujojo objekto funkcinį ryšį su esamais pastatais ir estetišką, patogiai suplanuotą aplinką ir želdinius.
„Oro uosto išvykimo terminalas išskirtinis objektas, tai – sostinės vartai, veidas į pasaulį. Manau, kad šio objekto atsiradimas žymi šiuolaikiškų permainų, kurios dar laukia ateityje pradžią, kartu užduoda architektūrinės urbanistinės kokybės toną“, – teigė D.Bardauskienė.
Komisijos narys, architektas Julius Šeibokas, Lietuvos architektų rūmų tarybos narys, prideda, kad nors pastatai skirtingų paskirčių – abudu išskirtiniai. „Labai smagu matyti tiek kokybės, tiek architektūros, tiek inžinerinius sprendimus, kurie kyla į labai aukštą lygį ir tai labai džiugina. Dar pabrėžčiau, kad visais aspektais visuomeniniai objektai vis labiau pritaikomi žmogui, kad jam būtų patogu ir komfortiška“, – teigė architektas.
Naujasis Vilniaus oro uosto išvykimo terminalas – vartai į pasaulį
Arnas Dūmanas, Lietuvos oro uostų infrastruktūros departamento vadovas dalinasi, kad pagrindinė idėja buvo sukurti terminalą, kuris, perkeliant į jį visas išvykimo funkcijas, išspręstų senųjų pastatų turėtas problemas ir taptų ateities plėtros pagrindu. Pastato vizualinei koncepcijai buvo pasirinkta sparno simbolika, jungianti dangų ir žemę. Eksterjere ir interjere buvo kurta atvirų erdvių ir technologinio aiškumo estetika, kuri išryškino konstrukcijas ir neuždengė inžinerinių sprendimų.
Terminalas buvo suprojektuotas kaip modulinės plėtros dalis, įsiliejanti į esamą oro uosto kompleksą ir leidžianti jungti senąsias pastato dalis su naująja struktūra. Didelės stiklo plokštumos ir atvertos vizualinės ašys sukūrė ryšį tarp vidaus erdvių ir aerodromo aplinkos, taip sustiprindamos oro uosto dinamikos pojūtį.
Pirmajame terminalo aukšte įrengta keleivių registracijos erdvė su bagažo savitarnos zona, čia yra kavinių, kitų komercinių zonų ir oro bendrovių biurai.
Antrajame aukšte sukurta nauja saugumo patikros zona ir išvykimo bei atvykimo vartai Šengeno šalių keleiviams.
Su senuoju keleivių terminalu naujasis terminalas sujungtas erdvia komfortiška galerija. Įrengtos ir dvi naujos galerijos keleiviams tiesiai patekti į lėktuvus.
Šiame projekte vienas esminių faktorių buvo siekis padidinti oro uosto pajėgumus ir taip atliepti augančius keleivių skaičius, įdiegti modernius technologinius sprendimus.
Buvo įdiegtos pažangios savitarnos technologijos, leidusios keleiviams savarankiškai registruoti bagažą. Taip pat daug investuota į efektyvų bagažų valdymą ir jo patikros sistemas, didelė dalis investicijų buvo nukreipta ir į moderniausius keleivių patikros skenerius, kurie pagreitina visą patikros procesą.
Terminalo pastate taip pat įdiegtos visos naujausios mikroklimato, apšvietimo ir valdymo technologijos. Ant viso pastato stogo įrengtos saulės elektrinė.
A++ energinės klasės pastatui suteiktas „BREEAM Very Good“ lygio sertifikatas.
- Projekto pavadinimas: Naujasis Vilniaus oro uosto išvykimo terminalas,
- Projektą teikiančio dalyvio (vystytojo) pavadinimas: Lietuvos oro uostai (AB),
- Projektuotojas/Projekto vadovas: Eduardas Tomaševskis (LTOU projektų valdymo skyriaus vadovas),
- Architektas (-ai): Vilniaus architektūros studija, architektas Artūras Asauskas,
- Užsakovas: Lietuvos oro uostai (AB),
- Generalinis rangovas (rangovas): Eika construction (Eikos statyba),
- Statybos rūšis (nauja statyba, rekonstrukcija/konversija, remontas, modernizavimas): Nauja statyba – rekonstrukcija.
Vilniaus universiteto Medicinos mokslo centras – išmanumo triumfas
Modernų Medicinos mokslo centrą sudaro 6 korpusai, kuriuose yra beveik 900 patalpų, visas plotas užima 19 tūkst. kvadratinių metrų. Projekto vertė (be užsakovo montuojamų baldų ir įrangos) – beveik 50 mln. Eur. Almantas Čebanauskas, „EIKA Construction“ vadovas, neslepia, kad šis projektas turėjo nelengvų iššūkių, kuriuos lėmė sudėtingos nuo jų nepriklausančios aplinkybės.
Anot A. Čebanausko, projektas buvo išskirtinis savo dydžiu ir sudėtingumu dėl jam keliamų reikalavimų.
„Be auditorijų, įrengtos ir biosaugyklos, įvairios laboratorijos, operacinės ir kitos panašios paskirties patalpos. Sumontuotos suspausto oro, dejonizuoto vandens gryninimo, technologinių dujų, gesinimo dujomis, centrinio dulkių surinkimo ir kitos sistemos, kurių iš viso pastate yra daugiau kaip 90“, – teigia „EIKA Construction“ vadovas.
Andrius Vilčinskas, „Cloud architektai“ Administracinių pastatų projektavimo grupės vadovas dalinasi, kad pagrindinė projekto idėja – sukurti modernų medicinos mokslo centrą, kuriame mokslo atradimai tiesiogiai susijungtų su klinikine praktika, simboliškai sujungiant Santaros klinikų ir mokslinę infrastruktūrą per integralią pėsčiųjų ašį.
Eksterjeras išsiskiria fasado konstrukcija – apie 2 000 skirtingų aliuminio kasečių, perforuotų ir neperforuotų, sudarančių banguojantį ritmą, o tarp jų – skaidrios stiklo juostos. „Mums projektuojant fasadą kaip visada buvo itin svarbu saulės šviesos žaismas, kuriantis vis kitokį ritmą. Fasadų plieno spalva parinkta siekiant perteikti laboratorinės švaros ir šviesumo įspūdį, sterilumo ir technologinio mokslo proveržio balansą“, – sako Andrius Vilčinskas.
Statinys sukomponuotas iš šešių tarpusavyje sujungtų skirtingos paskirties korpusų. Pastato patalpos išdėstytos logiškai ir lanksčiai, kad būtų galima išskaidyti darbuotojų, studentų bei lankytojų srautus, kol šie galiausiai vėl susilietų bendrame gyvybingame hole su šviesaus ąžuolo amfiteatriniais laiptais. Pagrindinis pastato holas išklotas šviesiomis teraco plokštėmis, sumontuoti apvalūs dideli šviestuvai.
Aplink spiralinį holą išdėstytus korpusus sudaro skirtingų profilių mokslo ir mokymo laboratorijos, simuliacijų centro patalpos, auditorijos, administracijos patalpos, kavinė ir poilsio zonos. Pirmajame aukšte dalį amfiteatrinės auditorijos, dengtos ąžuolo lukšto lamelėmis, supa kavinės zona, terasa atsigręžusi į jaukiai apželdintą kiemelį.
Virš pirmojo aukšto holo, B korpuse, suprojektuoti antrojo ir trečiojo aukštų centriniai holai su apskrita laiptinės erdve centre. Per šiuos holus užtikrinami ryšiai tarp atskirų korpusuose esančių įvairių mokymo, mokslo ar administracinių patalpų.
Centriniai laiptai suprojektuoti su integruotomis poilsio zonomis. Erdvė gauna natūralų apšvietimą per 11 m skersmens stoglangį centrinio holo erdvės viršuje. Pastato administraciniuose korpusuose yra vidiniai kiemeliai, per kuriuos į koridorius ir kabinetus patenka natūrali šviesa.
MMC pastatas yra tiesiogiai integruotas į Santaros klinikų miestelį: per pėsčiųjų ašį sujungiamas su klinikomis ir viešojo transporto stotelėmis. Aplink pastatą išsidėstę gausiai apželdinti plotai kuria „miesto–miško“ koncepciją, suteikiant aplinkai natūralumo ir ramybės pojūtį. Net tiesus kelias į MMC pastatą formuotas šachmatų lentos principu derinant baltos ir juodos spalvos trinkeles, savo dydžiu artimas senamiesčio grindinio masteliui. Norisi tikėti, kad jėgų netausojantys medikai ras laiko bent sekundę pasigėrėti gražia aplinka.
Pastate pritaikyta daugybė išmanių ir tvarių sprendimų, tačiau svarbiausias jų akcentas – itin aukštas energinis efektyvumas. Jis pasiektas optimizuojant pastato formą ir fasadus energinėmis simuliacijomis bei parenkant tinkamą skaidrių ir neskaidrių atitvarų balansą. Didelę įtaką daro ir grunto šilumos siurblys, užtikrinantis ekonomišką šildymą bei vėsinimą visais sezonais. Pažangios, automatiškai valdomos ŠVOK sistemos leidžia tiksliai reguliuoti oro srautus ir palaikyti komfortą bei sterilią aplinką. Tvarios medžiagos ir ilgaamžiai interjero sprendimai papildo bendrą pastato tvarumo koncepciją.
- Projekto pavadinimas: Mokslo paskirties pastato Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Žaliųjų ežerų g. 2, Vilniuje statybos projektas,
- Projektą teikiančio dalyvio (vystytojo) pavadinimas: UAB „Eika Construction“,
- Projektuotojas/Projekto vadovas: UAB „Sweco Lietuva“ Andrius Kavarskas,
- Architektas (-ai): UAB „Cloud architektai“ Jovilė Porvaneckaitė – Dagelienė,
- Užsakovas: VĮ „Vilniaus universitetas“,
- Generalinis rangovas (rangovas): UAB „Eika Construction“,
- Statybos rūšis (nauja statyba, rekonstrukcija/konversija, remontas, modernizavimas): Nauja statyba.
Geriausią 2025 metų NT projektą rinks ir 15min skaitytojai. Balsavimas vyks www.15min.lt portale nuo lapkričio 24 d. iki gruodžio 1 d. Laimėtojai bus skelbiami gruodžio 3 d.
