Kaip rašo teisininkė, mediatorė Raimonda Joskaudienė, sprendimas aktualus kiekvienam, gyvenančiam individualių namų kvartale, bendrijoje ar besiribojančiame sklype.
Inspekcija pripažino, kad vaizdo stebėjimas pažeidė BDAR (Europos Sąjungos Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas – aut.) 5 str. (teisėtumo ir skaidrumo principus), bendrija neįrodė teisėto intereso po to, kai pasikeitė sklypo savininkas, asmuo nebuvo tinkamai informuotas (BDAR 13 str.) apie stebėjimo apimtį, laiką, tikslus, ankstesnio savininko ar juridinio asmens „neprieštaravimas“ negalioja naujam savininkui.
Tad bendrijai nurodyta nedelsiant nutraukti privataus sklypo stebėjimą (arba jį įteisinti gavus savininko sutikimą) ir sunaikinti neteisėtai surinktus vaizdo duomenis.
Kodėl šis sprendimas labai svarbus praktikoje?
„Teisėtas interesas“ nėra automatinis leidimas filmuoti. Jis turi būti nuolat pervertinamas, ypač pasikeitus aplinkybėms (pvz., sklypo savininkui). Privatus sklypas – aukščiausias privatumo lygis. Net jei filmuojamas „tik keliukas“ – jei jis yra privačioje valdoje, be savininko sutikimo tai gali būti neteisėta. Lentelės, informuojančios apie kamerą, ant stulpo – nepakanka“, – aiškino R.Joskaudienė.
Pasak jos, BDAR reikalauja aiškios, išsamios informacijos: kas stebi, kodėl, kiek laiko, kur kreiptis, kokios teisės.
„Sutikimas turi būti tikras ir konkretus. Žodinis, senas ar duotas „kitam savininkui“ – nepakankamas“, – pabrėžė R.Joskaudienė.
Žinutė bendrijoms ir kaimynams
Pasak teisininkės, saugumas yra svarbus, bet jis negali būti užtikrinamas kitų privatumo sąskaita.
„Kamera – ne tik techninis įrenginys, bet ir asmens duomenų tvarkymo priemonė, už kurią taikoma teisinė atsakomybė“, – nurodė ji.
Anot R.Joskaudienės, jei jūsų sklypas filmuojamas be sutikimo, kamera „užkliūna“ už jūsų kiemo, įvažiavimo ar teritorijos, informacija apie stebėjimą miglota ar jos nėra – turite teisę ginti savo privatumą.
