Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius Boguslavas Gruževskis pastebėjo, kad būsto paklausą Lietuvoje didins reemigracija, imigracija, tarp kurių ir – Vokietijos kariškiai, planuojantys atvykti į Lietuvą, kito būsto poreikis.
„Vyresni žmonės, jau turintys būstą, gali norėti kokybiškesnio būsto – pakeisti turimą“, – kalbėjo B.Gruževskis, piešdamas optimistišką scenarijų.
Tačiau vyresnių žmonių skaičius Lietuvoje augs, o vaikų gimsta vis mažiau: jeigu mūsų šalyje prieš 30 metų gimė apie 60 tūkst. kūdikių, praėjusiais metais – 17,5 tūkst., t.y. tris kartus mažiau.
„Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigė, kad žemą gimstamumą užprogramuoja emigracijos banga, su kuria susidūrė Lietuva.
„Išvyko jaunos šeimos, moterys nebegimdė ir nebegimdo čia. Tai struktūrinis veiksnys, įvykęs praeityje. Kita vertus, tą nuostolį kompensuoja grįžtančiųjų emigrantų skaičius, kuris lenkia išvykstančiųjų skaičių. Pavyko mums pakeisti šią šalies nukraujavimo tendenciją ir paskatinti emigrantus sugrįžti. Tai ne vienerių metų palanki tendencija. Matyt, kiekvieną tendenciją galima paveikti per daug smulkių taškinių skirtingų vektorių, kurie gerina bendrą aplinką Lietuvoje, ir skatina čia veikti, kurti, gyventi, investuoti ir klestėti“, – kalbėjo I.Genytė-Pikčienė.
Pasak ekonomistės, vieno recepto kaip pagerinti situaciją nėra. Kas ją spręstų, nekilnojamojo turto (NT) lyderių konferencijoje CORE, pabandė atsakyti ekspertai.
