Specialistas apie pasiūlymą keisti statybos leidimų išdavimų tvarką: ne tik stebina, bet ir kelia grėsmę

Apie tai daugiau galite perskaityti šiame straipsnyje „Aplinkos ministras: pataisos dėl namų statybos be leidimų – rudenį“.

MB „Laupetra“ direktorius Petras Laukaitis dalinasi, kad dirbant ekspertizės ir statybos srityje ne pirmus metus, mūsų valdžios sprendimai vis dar sugeba nustebinti. Pasidomėjome, kokia šiuo metu yra statybos leidimų išdavimo tvarka ir kaip planuojami pokyčiai gali paveikti statybų sferą.

– Kokia yra šiuo metu statybų leidimo išdavimo tvarka ir ką svarbu apie ją žinoti?

– Statybos leidimus Lietuvoje išduoda miestų ir (ar) rajonų savivaldybės pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą ir jį lydinčiuose statybos techniniuose reglamentuose nustatytą tvarką, kuri paskutinį kartą buvo pakeista 2024-11-01.

Nuo 2024-11-01 įsigaliojo esminiai pokyčiai statinio statybą leidžiančio dokumento išdavimo sąlygose. Pagrindiniai pokyčiai susiję su projektavimo etapų sumažinimu: vietoje trijų etapų (projektinių pasiūlymų, techninio projekto ir darbo projekto) dabar taikomi du – projektiniai pasiūlymai ir techninis darbo projektas.Taip pat nustatyti nauji reikalavimai projektinių pasiūlymų sudėčiai, įskaitant prievolę teikti erdvinius duomenis DWG formatu.

Pakito ir pranešimo apie statybos pradžią sudėtis. Pildant prašymą būtina atsižvelgti į atnaujintą statinių paskirčių klasifikaciją, kuri taip pat turi būti nurodoma prašyme.

Taikomi griežtesni (ir inžineriniu požiūriu neretai pertekliniai) reikalavimai statinio fasado išvaizdos keitimui – net ir kalbant apie vienbučius ar dvibučius gyvenamuosius namus. Tvarka tapo griežtesnė dokumentacijos ir atitikties prasme, bet praktinis kontrolės lygis nesustiprėjo. Reikalavimų augimas nėra lydimas proporcingų kokybės užtikrinimo ar priežiūros priemonių, todėl kyla reali rizika, kad sistema tampa labiau formalizuota nei efektyvi.

– Ką manote apie planuojamus pokyčius – tai yra, jog siūloma atsisakyti statybų leidimo individualiems namams? Kaip manote tai galėtų atsiliepti statybų sektoriuje? Kokias įžvelgiate grėsmes, o gal privalumus?

– Dirbant ekspertizės ir statybos srityje ne pirmus metus, mūsų valdžios sprendimai vis dar sugeba nustebinti. Prieš metus buvo sugriežtintos sąlygos statant nesudėtingus pastatus – statybos leidimo riba sumažinta nuo 80 m² iki 50 m².

Dabar jau siūloma apskritai atsisakyti statybą leidžiančių dokumentų, taip dar labiau sumažinant kontrolę ir biurokratiniu požiūriu liberalizuojant statybos rinką. Kartu visa atsakomybė būtų perkeliama projektuotojams, kurie privalėtų vykdyti autorinę priežiūrą, bei kitiems statybos dalyviams – tai neišvengiamai didintų statybos kainą fiziniams asmenims, statantiems būstą sau.

Šiuo metu Lietuvoje nebeliko veiksmingai veikiančių statybos kontrolės institucijų – į pažeidimus jos reaguoja vangiai. Tokios situacijos fone statybos rinkos liberalizavimas tik paskatins projektinius pažeidimus ir mažins statinių kokybės kartelę.

Jei siekiama atsisakyti statybos leidimų, būtina iš anksto paruošti teisinę ir organizacinę dirvą šio proceso įgyvendinimui. Visų pirma – sukurti aiškų ir efektyvų statybų kontrolės mechanizmą, įtraukiant privačius rinkos dalyvius, tokius kaip ekspertai ar ekspertizės įmonės. Alternatyva – reformuoti šiuo metu neveiksnias institucijas, kurios padėtų užtikrinti atliekamų darbų kokybę ir kurtų papildomus kontrolės mechanizmus statybos dalyviams.

Tokia praktika plačiai taikoma užsienyje. Šiose šalyse biurokratinių procedūrų mažinimas vyksta palaipsniui, kartu įvedant kokybės kontrolės sistemas ir atsakomybių pasiskirstymą. Tokiu būdu išvengiama rinkos šoko, kurio pagrindinės išraiškos – kokybės kritimas ir procesų pabrangimas.

Be kita ko, vienas iš labiausiai nustebinusių pokyčių, įsigaliojus naujai Statybos įstatymo redakcijai, – tai informacinės sistemos „Infostatyba“ pakeitimai. Šiuo metu, pateikus pranešimus apie statybos ir techninės priežiūros vadovus, šiems nebereikia patvirtinti savo dalyvavimo objekte. Turime absurdišką situaciją – vienas įmonėje dirbantis inžinierius buvo paskirtas statybos vadovu objekte, su kuriuo neturi nieko bendro ir kurio statytojo apskritai nepažįsta. Apie tai jis sužinojo atsitiktinai, patikrinęs informaciją portale planuojustatau.lt.

Inžinierius nedelsdamas kreipėsi į Statybos sektoriaus vystymo agentūrą bei Valstybinę statybos inspekciją. Pastaroji kol kas jokių veiksmų nesiėmė ir dar labiau prailgino pranešimo nagrinėjimo terminą, kas, teisinėje valstybėje, yra sunkiai pateisinama. Šiuo metu Lietuvoje tam nėra sukurta nei teisinė, nei techninė infrastruktūra, kuri galėtų šį pokytį padaryti saugiu

– Užsimenate apie tai, kad Lietuvoje turime rimtą problemą – daug nekokybiškų statinių, ypač palyginti su užsienio šalimis. Kodėl taip yra ir kaip manote, kaip statinių kokybę galėtų paveikti planuojami pokyčiai, susiję su statybos leidimo atsisakymu?

– Lietuvoje, kaip ir kitose augančios ekonomikos šalyse, statybų sektorius sudaro esminę statybos rinkos dalį. Šioje srityje susiduria daugybė interesų grupių, kurių kiekviena siekia savo naudos. Dėl lobistų įtakos nuolat kinta statybos tvarka ir įstatymai – kai kurie pokyčiai pasiteisina, kiti kelia abejonių.

Dirbdami statybos ekspertizės srityje ir vertindami kokybę statybos objektuose, pastaraisiais metais pastebime tam tikrą situacijos gerėjimą, ypač apdailos darbų srityje. Vis dėlto akivaizdu, kad tobulėti dar yra kur. Nors nauja Statybos įstatymo redakcija sugriežtino reikalavimus atliekant neesminius darbus, pvz., apdailą ypatinguose statiniuose, ji visai nepalietė svarbiausių statinio dalių – konstrukcijų, inžinerinių sistemų ir pan. Papildomų kokybę gerinančių kontrolės mechanizmų taip pat nebuvo įdiegta.

Prie kokybės gerinimo neprisidėjo ir pokyčiai Valstybinės statybos inspekcijos veikloje – vietoj ankstesnės praktikos stabdyti statybos darbus aptikus pažeidimų, dabar stabdomas tik statybą leidžiantis dokumentas, o rangovas gali tęsti darbus savo rizika. Tai kelia rimtų abejonių dėl kontrolės efektyvumo.

Nuo 2024-11-01 buvo panaikintas ir ekspertizės įmonių atestavimas – ekspertai dabar gali veikti individualiai. Šį liberalizavimo aspektą vertiname kaip vieną labiausiai neigiamai veikiančių veiksnių statybos kontrolės procesams. Ekspertai be komandos ir priežiūros dažnai neturi reikiamų resursų ar kompetencijų, o tai daro tiesioginę įtaką ekspertizės išvadų objektyvumui bei tyrimų apimčiai.

Nuo veiklos pradžios mes laikomės principo, kad ekspertas nėra visažinis – vienas asmuo neturi ir negali atlikti visų tyrimų ar teikti išvadų jų neatlikęs. Deja, šiandien tokia praktika vis dar pasitaiko tiek privačiose, tiek teismo paskirtose ekspertizėse.

Statinio ekspertizė – tai kompleksinis procesas, reikalaujantis visos kompetentingos komandos darbo. Savo įmonėje daug investuojame į modernią įrangą, darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, atliekamų bandymų standartizavimą. Siekiame pritaikyti užsienyje įgytą patirtį Lietuvoje, užtikrinant objektyvų ir technologiškai pagrįstą požiūrį į ekspertizę.

Šiandien Lietuvos statybų sektorius dar nespėjo įsisavinti neseniai įsigaliojusių pakeitimų, o tuo pat metu įvedami nauji, iki galo neištestuoti pokyčiai. Tai kelia riziką, kad sektorius patirs naujus ir galimai neproporcingus iššūkius, kurie tiesiogiai paveiks statybos kokybę ir dar labiau padidins jau ir taip aukštą statybos kainą.

Lietuvos statybų sektoriuje šiuo metu įgyvendinami pokyčiai yra neišvengiamai svarbūs, bet nepakankamai subalansuoti. Vien biurokratijos mažinimas nesprendžia kokybės problemų – priešingai, jas gali tik paaštrinti. Norint saugiai liberalizuoti sektorių, būtina iš anksto pasirūpinti kokybės kontrolės, atsakomybės ir kompetencijos infrastruktūra.

Kol tai nepadaryta, statybos leidimų atsisakymas individualiems namams kelia daugiau rizikų nei duoda naudos. Tai pavojingas eksperimentas su gyventojų būstu ir ilgalaike statinių kokybe.