„Bonava Lietuva“ vadovo Remigijaus Pletero teigimu, tyrimas rodo, kad skirtingų kartų gyvenimo prioritetai šiandien sparčiai keičiasi, todėl kartu transformuojasi ir būsto poreikiai.
Kas trečias neplanuoja turėti vaikų
Tyrimas rodo, kad tradicinės šeimos modelis tarp jaunimo sparčiai keičiasi. Trečdalis 20–29 metų respondentų visose šalyse teigė nemanantys, kad ateityje turės vaikų, o dar 44 proc. apklaustųjų nurodė šiuo metu neturintys vaikų, tačiau planuojantys jų susilaukti ateityje.
„Matome, kad keičiasi ne tik žmonių gyvenimo būdas, bet ir požiūris į šeimą bei ateities planus. Tai tiesiogiai veikia ir būsto rinką – žmonėms reikia lankstesnių, lengviau prie skirtingų gyvenimo etapų prisitaikančių būstų“, – sako R.Pleteras.
Tuo metu apie 20 proc. jaunų žmonių tyrimo šalyse priskiriami prie sąmoningai nenorinčių ir neplanuojančių turėti vaikų gyventojų. Mažiausia tokių respondentų dalis fiksuota tarp moterų Baltijos šalyse – apie 10 proc., o didžiausia – tarp vyrų Suomijoje ir Vokietijoje, kur šis rodiklis siekia apie 26 proc.
Ryškūs skirtumai matomi ir tarp atskirų regionų. Tyrimo duomenimis, beveik pusė – 47 proc. – 20–29 metų Suomijos gyventojų teigė nemanantys, kad ateityje turės vaikų. Tai gerokai daugiau nei bendras tyrimo vidurkis, siekiantis 32 proc. Tuo metu Švedijoje taip atsakė 26 proc. respondentų, Vokietijoje – 30 proc., o Baltijos šalyse – 24 proc.
Senjorai nelinkę keisti būsto
Tyrimas taip pat atskleidė mažą vyresnio amžiaus žmonių mobilumą. Net 45 proc. 65–74 metų respondentų nurodė nemanantys, kad kada nors persikels gyventi kitur. Tuo metu susidomėjimas persikėlimu į naujai vystomus gyvenamuosius rajonus tarp 65–74 metų gyventojų išlieka gana mažas – tokią galimybę svarstytų 26 proc. apklaustųjų.
„Tyrimo rezultatai rodo, kad taip yra todėl, kad vyresnio amžiaus gyventojai nėra linkę tikėtis reikšmingo gyvenimo kokybės pagerėjimo persikėlę į kitą būstą. Vietoje to, daugelis senjorų nori tęsti įprastą gyvenimo būdą savo gyvenamojoje vietoje ir jau įprastoje socialinėje terpėje“, – sako R.Pleteras.
Tarp tų, kurie ketintų keltis į naują būstą, tarp dažniausiai minimų persikėlimo priežasčių respondentai įvardijo norą gyventi lengviau prižiūrimame būste – taip atsakė 34 proc. apklaustųjų. Dar 30 proc. teigė ieškantys patogesnio ar malonesnio būsto, o 28 proc. svarbiausiu motyvu laiko mažesnes būsto išlaikymo išlaidas.
Renkantis naują gyvenamąją vietą 16 proc. senjorų prioritetu įvardijo saugią ir malonią aplinką. Taip pat didelę reikšmę vyresnio amžiaus žmonėms turi artumas paslaugoms ir viešajam transportui (14 proc.) bei patogus, lengvai pasiekiamas būstas, pavyzdžiui, su liftu ar patogiu judėjimu (11 proc.).
Darbas iš namų – norma
Pastebima ir kita ryški tendencija – darbas iš namų tapo įprasta kasdienybės dalimi. Tyrimo duomenimis, 41 proc. dirbančių respondentų bent vieną dieną per savaitę dirba nuotoliniu būdu, o beveik trečdalis norėtų turėti atskirą darbo erdvę namuose.
Skirtumai matomi ir tarp regionų. Švedijoje atskiros darbo erdvės namuose norėtų 32 proc. respondentų, Suomijoje – 36 proc., o Vokietijoje ir Baltijos šalyse šis rodiklis yra gerokai aukštesnis – atitinkamai 48 proc. ir 47 proc.
„Nuotolinis darbas tapo ilgalaike tendencija, todėl žmonės vis dažniau tikisi, kad būstas bus ne tik poilsio, bet ir darbo vieta. Tai yra žinutė, kad reikia daugiau funkcionalių, lengvai pritaikomų erdvių namuose“, – sako R.Pleteras.
Saugumas – svarbiausia
Visose tyrime dalyvavusiose šalyse saugumas išlieka vienu svarbiausių kriterijų renkantis gyvenamąją vietą. Beveik pusė apklaustųjų – 48 proc. – nurodė, kad jiems svarbiausia gyventi saugioje ir malonioje aplinkoje. Dar ryškesnė ši tendencija matoma vertinant viešąsias erdves: net 75 proc. respondentų teigė, kad saugumo jausmas yra būtina sąlyga norint leisti laiką lauke savo gyvenamajame rajone.
Tyrimas taip pat atskleidė kartų skirtumus vertinant gyvenamosios aplinkos saugumą – jaunesni respondentai šiam aspektui skyrė daugiau dėmesio nei vyresni apklaustieji.
„Šiandien žmonės renkasi ne tik butą ar namą – jie renkasi visą gyvenamąją aplinką. Saugumas, bendruomeniškumas ir kokybiškos viešosios erdvės tampa vienais svarbiausių gyvenimo kokybės elementų“, – teigia R.Pleteras.
Anot jo, demografiniai pokyčiai – mažėjantis gimstamumas, įvairesni namų ūkių modeliai ir senstanti visuomenė – keičia būsto poreikius, todėl ateityje vis svarbesni taps lankstūs, lengvai pritaikomi ir skirtingiems gyvenimo etapams tinkantys būstai.
R.Pletero teigimu, tyrimas taip pat atskleidė, kad žmonės, persikeldami į naują būstą, tikisi aukštesnės gyvenimo kokybės, todėl didėja poreikis bendroms erdvėms ir funkcionaliai suplanuotiems daugiabučiams.
Tuo metu vyresnio amžiaus gyventojai, nors ir retai linkę keisti gyvenamąją vietą, ieško aplinkos, kuri suteiktų daugiau savarankiškumo, saugumo ir galimybių aktyviam socialiniam gyvenimui.
„Tyrimas rodo, kad ateities gyvenamųjų rajonų konkurencingumas priklausys nuo gebėjimo prisitaikyti prie skirtingų kartų, gyvenimo būdų ir nuolat besikeičiančių gyventojų poreikių“, – apibendrina R.Pleteras.
