Pasak teisininkės, sutuoktiniai turėjo bendrą kreditą (434 430 Eur), už kurį bankui atsakė solidariai. Vienas sutuoktinis mirė, palikimą priėmė žmona ir du vaikai. Bankas nutraukė sutartį ir pradėjo išieškojimą.
„Bankas reikalavo, kad visi (žmona + vaikai) solidariai atsakytų už visą paskolos sumą. Paveldėtojai nesutiko ir prašė atidalyti mirusiojo prievolės dalį“, – sakė R.Joskaudienė.
Koks šioje situacijoje buvo LAT sprendimas?
„Po skolininko mirties pasyvus solidarumas „neišsitempia“ ant įpėdinių. Jei prievolė dali (pinigai – būtent tokie), tai mirus vienam iš solidariųjų skolininkų bendra solidarioji prievolė virsta daline“, – išaiškino teismas.
Tad velionio „pusei“ taikoma tokia schema: mirusiajam tenkanti 1/2 skolos dalis pereina jo įpėdiniams. Įpėdiniai tarpusavyje atsako solidariai tik už tą mirusiojo dalį ir tik paveldėtu turtu (ne visu savo asmeniniu turtu).
„Gyvas sutuoktinis – kitas bendraskolis už savo 1/2 skolos dalį atsako asmeniškai ir visišku savo turtu. Įpėdiniai neatsako už tą dalį, kuri tenka gyvam sutuoktiniui“, – pabrėžė R.Joskaudienė.
Kodėl tai svarbu praktikoje?
Pasak jos, tai apsaugo įpėdinius (vaikus ir t. t.) nuo situacijos, kai jie „praryja“ ne tik mirusiojo skolą, bet ir gyvo sutuoktinio dalį.
„Taip pat atkuria pusiausvyrą: bankas turi kreditorių apsaugą, bet paveldėtojai atsako tik už tai, ką realiai paveldėjo. Pergyvenęs sutuoktinis išlaiko atsakomybę už savo dalį“, – kalbėjo ji.
LAT patvirtino žemesnių instancijų sprendimus ir banko apeliacinį skundą atmetė.
