Sekite 15min Google
Pirmas klausimas: ar statinys teisėtai pastatytas konkrečioje vietoje.
Antras klausimas: ar jis tinkamai naudojamas ir neleidžia nuotekoms patekti į aplinką.
Trečias klausimas: ar kvapas, tarša arba kitas poveikis nepažeidžia kaimyno teisių.
Lauko tualetai nėra uždrausti
Pasak R.Joskaudienės, lauko tualetas statybos teisėje priskiriamas kitos paskirties inžineriniams statiniams. Vadinasi, jį įrengti galima, tačiau būtina laikytis statinio vietai, atstumams ir, kai to reikia, kaimyno sutikimui taikomų reikalavimų.
Svarbu vertinti ne tik pačią medinę ar plastikinę kabiną, bet ir tai, kas įrengta po ja.
„Talpa, į kurią patenka fekalijos, turi būti sandari. Jos turinys negali sunktis į gruntą, patekti į griovį, drenažą ar vandens telkinį. Sukauptos fekalijos turi būti išsiurbiamos ir perduodamos teisę jas tvarkyti turinčiam asmeniui. Lauko tualetas taip pat turi būti prižiūrimas, valomas ir dezinfekuojamas, o duobė – įrengta naudojant vandeniui nepralaidžias medžiagas.
Paprasčiau tariant: lauko tualetas leidžiamas, tačiau nesandari duobė, iš kurios turinys patenka į žemę, nėra teisėtas nuotekų tvarkymo būdas“, – paaiškina teisininkė.
Kiek metrų turi būti iki sklypo ribos?
Vieno universalaus atsakymo, kad kiekvienas lauko tualetas privalo stovėti būtent 1, 1,5 ar 3 metrų atstumu, nėra, pabrėžia R.Joskaudienė. Reikalavimai priklauso nuo sklypo teisinio režimo, statinio konstrukcijos, aukščio ir teritorijos.
Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijoje atskiram stogą turinčiam inžineriniam statiniui taikoma tokia bendroji taisyklė:
* pastačius 3 metrų ar didesniu atstumu, kaimyno sutikimo paprastai nereikia;
* 1–3 metrų zonoje sutikimas reikalingas, jeigu statinio konstrukcijos taško aukštis yra didesnis už horizontalų atstumą iki sklypo ribos;
* pastačius arčiau kaip 1 metrą, rašytinis kaimyno sutikimas yra privalomas.
„Atstumas skaičiuojamas nuo labiausiai išsikišusių statinio konstrukcijų, pavyzdžiui, stogo krašto, o ne vien nuo sienos ar tualeto duobės centro.
Praktinis pavyzdys: jeigu tualeto kabina yra 2 metrų aukščio ir stovi 1,5 metro nuo ribos, kaimyno sutikimo paprastai reikės, nes statinio aukštis viršija atstumą iki sklypo ribos.
Tačiau tai yra statybinis atstumas iki sklypo ribos. Jis nėra tas pats, kas sanitarinis atstumas iki gyvenamojo namo ar šulinio“, – teigė R.Joskaudienė.
Svarbūs ir sanitariniai atstumai
Pagal 2026 m. liepos mėnesį galiojantį STR 2.02.09:2005:
* tarp gyvenamojo namo ir lauko tualeto arba nuotekų kaupimo rezervuaro numatytas 10 metrų atstumas;
* tarp lauko tualeto ir šachtinio šulinio – ne mažesnis kaip 15 metrų atstumas.
„Jeigu lauko tualetas yra to paties vienbučio namo priklausinys, atstumas iki savininko nuosavo namo gali būti nenormuojamas. Tačiau turi būti saugomi kaimyninio sklypo savininko interesai ir vertinamas atstumas iki kaimyno gyvenamojo namo.
Pagal Statybos inspekcijos išaiškinimą, atstumas iki kaimyno gyvenamojo namo tam tikrais atvejais gali būti sumažintas gavus rašytinį kaimyno sutikimą, tačiau 15 metrų atstumas iki šachtinio šulinio negali būti sumažintas vien kaimynų susitarimu“, – teigė teisininkė.
Ji pabrėžia, kad kaimyno sutikimas statyti arčiau ribos nesuteikia teisės teršti gruntą, skleisti neleistiną poveikį ar netinkamai tvarkyti fekalijas.
Ar senas tualetas automatiškai laikomas teisėtu?
Teisininkė teigė, kad senas tualetas automatiškai nėra laikomas teisėtu. Tačiau jis taip pat netampa automatiškai neteisėtu vien todėl, kad šiandien galioja kitokie reikalavimai.
„Statybos teisėtumas paprastai vertinamas pagal teisės aktus, galiojusius tuo metu, kai statinys faktiškai buvo pastatytas. Jeigu statybą leidžiantis dokumentas tuo metu buvo privalomas, bet jo nebuvo, gali būti sprendžiamas savavališkos statybos klausimas. Jeigu leidimo tuo metu nereikėjo, vertinama, ar buvo laikytasi tuo metu galiojusių statybos taisyklių. Kilus ginčui, statinio savininkui gali tekti įrodyti statybos laiką ir aplinkybes.
Tačiau statinio senumas nesuteikia išimties iš šiandien taikomų aplinkosaugos reikalavimų“, – komentavo teisininkė.
Pavyzdžiui: 1985 metais pastatyta tualeto kabina pagal tuometes taisykles galėjo būti teisėta, tačiau jeigu šiandien jos duobė nesandari ir fekalijos patenka į gruntą, toks naudojimas gali būti laikomas pažeidimu.
Ar už kvapą ir nuotekų taršą gresia bauda?
Teisininkė pabrėžė, kad vien nemalonus kvapas savaime dar nereiškia, kad automatiškai bus skirta bauda. Tačiau nuolatinis stiprus kvapas gali rodyti, kad talpa yra perpildyta, nesandari, netinkamai uždengta arba fekalijos nėra laiku išvežamos.
Jeigu nustatoma, kad nuotekos išleidžiamos į aplinką pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, Administracinių nusižengimų kodekso 246 straipsnis fiziniam asmeniui numato:
* 60–300 Eur baudą už nuotekų išleidimą į aplinką pažeidžiant nustatytus reikalavimus;
* 120–580 Eur baudą, jeigu nuotekos išleidžiamos į drenažo sistemą arba be privalomo leidimo;
* už pakartotinį pažeidimą – 300–1 150 Eur baudą.
Jeigu pažeidžiamos konkrečios savivaldybės patvirtintos tvarkymo ir švaros taisyklės, gali būti taikomas Administracinių nusižengimų kodeksas 366 straipsnis: pirmą kartą – įspėjimas arba 20–140 Eur bauda, pakartotinai – 140–600 Eur bauda. Vis dėlto šiuo atveju būtina patikrinti būtent konkrečioje savivaldybėje galiojančias taisykles ir nustatyti jų pažeidimą.
Ar per arti pastatytą tualetą privaloma nugriauti?
Vien faktas, kad tualetas galbūt pastatytas per arti ribos, savaime nereiškia automatinės baudos ar neatidėliotino griovimo, pabrėžė R.Joskaudienė.
Pirmiausia kompetentinga institucija turi nustatyti konkretų pažeidimą ir nurodyti, kaip jis turi būti pašalintas. Priklausomai nuo aplinkybių, gali tekti statinį įteisinti, pertvarkyti, perkelti arba nugriauti.
Jeigu Statybos inspekcijos privalomasis nurodymas nevykdomas, jis perduodamas priverstinai vykdyti antstoliui. Tuomet teismas už kiekvieną privalomojo nurodymo nevykdymo dieną gali skirti iki 300 Eur baudą, ją didinti, o kraštutiniu atveju leisti Statybos inspekcijai statinį nugriauti pažeidėjo lėšomis.
Taigi 300 Eur už dieną nėra automatinė bauda už tai, kad tualetas stovi arti ribos. Tai galima sankcija už jau priimto privalomojo nurodymo nevykdymą.