Sekite 15min Google
„Omberg Group“ komercijos direktorės Juditos Gedutienės teigimu, ryškėjantis skirtumas atspindi pirkėjų galimybes didžiuosiuose miestuose.
„Vilniuje naujo būsto kainos jau yra pasiekusios tokį lygį, kad vis mažiau pirkėjų gali rinktis ne ekonominės klasės būstą. Žmonės neatsisako planų įsigyti naują būstą, tačiau dažniau renkasi mažesnį plotą ar ne centrinius miesto rajonus. Kaune kainos išlieka nuosaikesnėss, pirkėjai dar turi daugiau galimybių rinktis ne tik pagal kainą, bet ir būsto vietą“, – sako J.Gedutienė.
Ekonominę ir vidutinę klasę Vilniuje skiria 1000 eurų
Liepos pabaigoje Vilniuje užfiksuoti 387 naujų butų pardavimai, 1,3 proc. daugiau negu birželį. Nors mėnesio rezultatas išliko artimas birželio lygiui, pardavimų struktūra pastebimai pasikeitė. Tai taip pat atitinka vasaros sandorių sulėtėjimo tendencijas.
Ekonominės klasės būstai liepą sudarė 65 proc. visų pardavimų, vidutinės klasės dalis sumažėjo nuo 33 iki 28 proc., prestižinės – nuo 11 iki 8 proc.
Pirkėjų pasirinkimas į ekonominę klasę krypo tuo metu, kai pasiūlos kainos kilo visuose sostinės rinkos segmentuose. Ekonominės klasės būstas per mėnesį pabrango iki 3436 Eur už kv. metrą. Vidutinės klasės kaina augo sparčiausiai 2,1 proc., iki 4408 Eur už kv. metrą, o prestižinės klasės būstas brango nežymiai, iki 6853 Eur už kv. metrą.
„Kainų skirtumas tarp ekonominės ir vidutinės klasės Vilniuje jau artėja prie 1000 Eur už kv. metrą. Vidutinio dydžio buto atveju tai gali reikšti apie 50 tūkstančių eurų skirtumą. Tokiomis aplinkybėmis daliai pirkėjų ekonominės klasės būstas tampa ne vien racionaliausiu, bet ir vieninteliu finansiškai prieinamu pasirinkimu“, – pažymi J.Gedutienė.
Vilniaus naujų būstų pasiūla liepą toliau augo. Rinką papildė penki nauji projektai arba jų etapai, kuriuose pasiūlyta 417 butų. Mėnesio pabaigoje neparduotų butų likutis siekė 6074, pusę procento didesnis negu birželį.
Daugiausia būstų liepą parduota Pašilaičiuose – 71. Verkiuose sudaryti 43, o Justiniškėse – 37 preliminarūs pardavimo susitarimai.
Kaune pusę pardavimų sudarė vidutinės klasės būstas
Kaune liepą parduoti 62 nauji butai, tai beveik 5 proc. mažiau nei birželį. Tačiau, priešingai nei Vilniuje, čia pirkėjai nuo ekonominės klasės pasislinko į aukštesnius segmentus.
Ekonominės klasės dalis per mėnesį sumažėjo nuo 57 iki 37 proc. Vidutinės klasės būstai sudarė jau 50 proc. visų pardavimų, palyginti su 34 proc. birželį. Prestižinės klasės dalis išaugo nuo 9 iki 13 proc.
Tokį pasirinkimą palaiko ir nuosaikesnis kainų lygis. Ekonominės klasės būstas Kaune kainavo vidutiniškai 2968 Eur už kv. metrą, vidutinės – 3520 Eur, o prestižinės – 4400 Eur. Kainos keitėsi nežymiai.
„Kaune vidutinės klasės būstas vis dar gali kainuoti panašiai arba net mažiau negu ekonominės klasės būstas Vilniuje. Todėl dalis Kauno pirkėjų gali sau leisti rinktis aukštesnio segmento projektą, geresnę vietą ar erdvesnį butą, pernelyg nenutoldami nuo pradinio biudžeto. Liepos rezultatai gerai parodo, kaip skirtingas kainų lygis formuoja pirkėjų elgseną“, – teigia J.Gedutienė.
Kaune neparduotų naujų butų likutis per mėnesį sumažėjo 4,2 proc. – iki 1161 būsto.
Klaipėdos rezultatą formavo prestižinis segmentas
Klaipėdoje liepą parduoti 26 nauji butai, tai yra ženklus, beveik 60 proc. kritimas, lyginant su birželiu. Ekonominės ir vidutinės klasės būstai sudarė po 13 proc. pardavimų, o prestižinės klasės dalis siekė net 74 proc. Tačiau tokias proporcijas lemia palyginti nedidelis pardavimų kiekis.
Klaipėdoje ekonominės ir vidutinės klasės būstų kainos per mėnesį nepakito ir siekė 2642 bei 2897 eurų kv. metrą, presitižinė pabrango iki 5285 Eur už kv. metrą.
Bendras liepos pardavimų aktyvumas išliko mažesnis už metų vidurkį, tačiau tai būdinga vasaros sezonui. Ryškiausiu mėnesio pokyčiu tapo ne bendras sandorių skaičius, o skirtinga Vilniaus ir Kauno pirkėjų kryptis: sostinėje augančios kainos stiprino ekonominės klasės būsto paklausą, o nuosaikesnės Kauno kainos leido pirkėjams dažniau rinktis vidutinės ir prestižinės klasės būstą.