Finansų ministerija registravo įstatymo pataisas, pagal kurias 0,1 proc. tarifas būtų taikomas NT vertei nuo 40 tūkst. iki 200 tūkst. eurų, 0,2 proc. tarifas – iki 400 tūkst. eurų, 0,5 proc. tarifas – iki 600 tūkst. eurų, 1 proc. – visam brangesniam turtui.
„Luminor“ banko vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas, žvelgdamas į Finansų ministerijos pasiūlymus, pastebėjo, kad juose neliko iš pradžių siūlytos lengvatos nuomojantiems būstą, be to, randasi landa, kuria gali pasinaudoti nesąžiningi gyventojai.
Ekonomistas 15min teigė, kad pats tarifas yra labai nedidelis, o viskas priklausys nuo to, kiek efektyvus bus mokesčių surinkimo procesas.
„Jei jis bus sudėtingas, painus, žmonėms tai kels pasipiktinimą. Mokestis sieks keliolika ar keliasdešimt eurų per metus didžiajai daliai, tai nėra ta suma, kuri žymiai paveiktų gyventojų finansinę padėtį“, – kalbėjo ekonomistas.
Palies nuomojančius daug būstų
Jis prisipažino, kad nerimą jam kelia tai, kad pakankamai aukšta viršutinė kartelė.
„Mano akimis žiūrint, 1 proc. yra per didelis, ypač tiems, kurie nuomoja būstus, daug jų. Tai gali būti pakankamai didelė našta“, – sakė Ž.Mauricas.
Pasak ekonomisto, tai, kad nebeliko planuotos lengvatos nuomojantiems būstą bei bus įvestas 1 proc. tarifas turto vertei nuo 600 tūkst. eurų, gali ganėtinai sukrėsti būsto nuomos rinką.
„Yra tikrai nemaža dalis žmonių, kurie turi keletą ir daugiau butų nuomai ir juos nuomoja. Tai manau, kad yra Lietuvos stiprybė, nes rinką tai padaro konkurencingą, diversifikuotą ir tokiu būdu nesutelkia visko didelių nuomotojų, ypač institucinių, rankose. Būtent tai gali lemti NT rinkoje didesnį poveikį“, – komentavo ekonomistas.
Ekonomisto nuomone, tai, kad nebėra lengvatos nuomojamam būstui, blogai, nes lengvata būtų taikoma tik tiems nuomotojams, kurie oficialiai sudarę nuomos sutartį.
„Tai neskatins lįsti iš šešėlio“, – teigė Ž.Mauricas.
„Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis teigė, kad iš esmės, atrodo, kad mokestis – nuoseklus, visuotinas ir socialiai pakankamai teisingas, tačiau pritarė, kad klausimų kelia nebesiūlomas variantas lengvatinį tarifą taikyti nuomojantiems būstą.
„Tai gali ir padidinti nuomos kainas, ir paskatinti dalį žmonių nuomojančių būstus, ypač daugiau nei vieną, eiti į šešėlį. Ateityje toks sprendimas grasina sumažinti investicijų į būstą nuomai patrauklumą ir pinigus nukreipti į kitas, mažiau nuspėjamas ir užtikrintas investicijų rūšis, o gal net ir išvesti tuos pinigus iš Lietuvos“, – mano Š.Tarutis.
Taip pat, pasak Š.Taručio, svarbu įvertinti, ar pats mokestis atneš siekiamas biudžeto įplaukas, ar minėta rizika prarasti dalį jų pralaimint šešėliui, nesukurs situacijos, kuomet diskusijų ir triukšmo buvo daug, o rezultato – mažai.
Pasak Ž.Maurico, kitas dalykas, kuris krito į akį – atsiranda išimčių.
„Galbūt tai nėra galutinis dalykas, bet atsiranda lygesnių už lygius. PVM tarifas šildymui bus pakeltas, t.y. bus taikomas nebe lengvatinis, o 21 proc. Taip pat pasakyta, kad žmonės, kurie gaus šildymo kompensacijas, bus atleisti nuo NT mokesčio. Tai jau yra labai negerai. Vėlgi skatins dalį asmenų sukčiauti: priregistruos vienus asmenis, gyvens kiti. Priregistruos vyresnio amžiaus asmenį, kurio mažos pajamos, bet bus nelegaliai nuomojamas būstas. Ar Lietuvoje turim institucijas, kad tai nebūtų daroma? Palikta landa nesąžiningiems žmonėms pasinaudoti lengvata, tai yra blogas žingsnis“, – kalbėjo Ž.Mauricas.
Didžiausią poveikį pajus didmiesčių gyventojai
„Inreal“ investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas, vertindamas naujausius Finansų ministerijos siūlymus, antrino, kad gyvenamojo NT mokesčio tarifų sistema tapo racionalesnė – atsisakyta perteklinio 2 proc. tarifo, kuris anksčiau neproporcingai apmokestindavo brangesnį gyvenamąjį turtą.
„Nauji tarifai yra nuosaikūs, ypač įprastinės vertės būstui, o su lengvatomis mokestinė našta mažėja dar labiau. Tiesa, sumažinus neapmokestinamąją ribą, mokesčio mokėtojų padaugės, tačiau daugeliui jų įmokos bus mažesnės nei iki šiol. Didžiausią poveikį pajus didmiesčių gyventojai dėl aukštesnių NT verčių. Tikėtina, kad dalis gyventojų gali keisti deklaruotas gyvenamąsias vietas siekdami mokestinių lengvatų. Vis dėlto, dėl palyginti nedidelių tarifų ir papildomo komercinio NT apmokestinimo reikšmingo poveikio rinkai nesitikima“, – apibendrino T.S.Kvainickas.
