Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kada laikas indėlį banke iškeisti į kavą su cukrumi?

Kava
Shutterstock nuotr. / Kava
Šaltinis: 15min
0
A A

Taupyti galima ne tik dedant pinigus į kojinę ar indėlį į banką. Drąsesni investuotojai taupyti ar netgi uždirbti bando ir, pavyzdžiui, investuodami į kviečius, kavą, cukrų ar auksą.

Kavą su cukrumi galima naudoti ne tik ryte, kad prabustum. Drąsesni gyventojai investuoja į kavą, cukrų ar kitas žaliavas tam, kad sutaupytų ar netgi uždirbtų.

Kas tai yra žaliava?

Investuotojai žaliava laiko įvairius produktus – naftą, grūdus, kavą, cukrų, metalus ir pan. „SEB investicijų valdymo“ Investicijų valdymo departamento vadovas Ignas Pliuškys išskiria keturias pagrindines žaliavų grupes.

1. Su energetika susijusios žaliavos (pavyzdžiui, nafta)
2. Metalai (skiriami industriniai ir brangieji metalai)
3. Žemės ūkis (kava, kviečiai ir t.t.)
4. Gyvuliai, mėsa.

Investicijos į žaliavas skiriasi nuo investavimo į įmonių akcijas.

Vienas esminių skirtumų tarp žaliavų ir akcijų – žaliavos yra medžiaga, dažniausiai skirta kam nors gaminti, o akcijos yra nuosavybės vertybinis popierius, suteikiantis nuosavybės dalį įmonėje. Jų kainų kitimo veiksniai yra skirtingi.

„Kalbant apie žaliavas ir akcijas kaip turto klases, jų kainos nejuda kartu. Tai yra kainų koreliacija tarp žaliavų ir akcijų nėra didelė. Žaliavos nebūtinai kyla akcijoms kylant. Jos dažnai būna patrauklios skirtingu ekonomikos ciklo metu“, – aiškino I.Pliuškys.

Pasak jo, idealu, kai žaliavos, kaip turto klasė, yra tik dalis investuotojo portfelio. Diversifikuojant savo investicijas, sumažėja nuostolio rizika.

„Kažkuriais metais akcijų kaina kris, o, turint ir žaliavų, tais metais jų kaina gali kilti. Taip sumažėja portfelio rizika. Tai yra naudinga“, – sakė „SEB Investicijų valdymo“ atstovas.

Kuo ypatingos investicijos į žaliavas?

Yra įvairių finansinių priemonių, susietų su žaliavomis. I.Pliuškys išskiria tris paprastam investuotojui labiausiai prieinamus finansinius instrumentus.

Viena jų – su žaliavų krepšeliu susietos obligacijos. Tų obligacijų pelningumas priklauso nuo to, kaip keičiasi krepšelį sudarančių žaliavų kaina.

Kita priemonė – biržoje prekiaujami fondai (angl. ETF – an Exchange Traded Funds). Jie taip pat yra susieti arba su konkrečiomis žaliavomis, arba su jų indeksu.

ETF fondai yra pasyvūs, tai yra fondo valdytojas neturi įtakos jo vertei, ETF vertė priklauso nuo to, kaip kinta žaliavų kainos.

„Tokių fondų pasirinkimas yra didelis. Galima nusipirkti ir su atskira žaliava susietų fondų, ir su tam tikrais žaliavų indeksais susietų instrumentų“, – sakė I.Pliuškys.

ETF fondai yra pasyvūs, tai yra fondo valdytojas neturi įtakos jo vertei, ETF vertė priklauso nuo to, kaip kinta žaliavų kainos.

Trečioji priemonė, leidžianti investuoti į žaliavas, yra investiciniai fondai. Jie nuo ETF skiriasi tuo, kad yra valdomi aktyviai.

„Juos taip pat galima nusipirkti finansų institucijose. Investiciniuose fonduose jų valdytojai daro investicinius sprendimus atsižvelgdami į ekonomikos, pačių žaliavų kainų vystymąsi ir kitus svarbius veiksnius. Jeigu jie mano, kad tam tikra žaliava yra patrauklesnė, tai jie jos nuperka daugiau“, – aiškino „SEB Investicijų valdymo“ atstovas.

Pasak jo, šie išvardinti instrumentai yra pagrindiniai. Tačiau esama ir kitų būdų, kaip galima investuoti į metalą, kavą, auksą, naftą ar kitas žaliavas.

Įmonės vertė priklauso ir, pavyzdžiui, nuo to, kokia yra vadovybė, jos veiksmai, kur kasamos tos žaliavos, – sakė I.Pliuškys.

Pavyzdžiui, galima pirkti naftos perdirbimo įmonės akcijų. Tai yra netiesioginė investicija į žaliavas, mat akcijų kaina kinta nebūtinai taip, kaip kinta žaliavų kaina.

„Įmonės vertė priklauso ir, pavyzdžiui, nuo to, kokia yra vadovybė, jos veiksmai, kur kasamos tos žaliavos. Gali įvykti streikas ir iškart dėl to išauga įmonės sąnaudos“, – sakė I.Pliuškys.

Pavyzdžiui, kelerius metus iki praėjusių metų pabaigos, kylant aukso kainai, jo kasyba užsiimančių įmonių akcijų kaina judėjo priešinga kryptimi.

Taip pat vienas būdų investuoti į žaliavas – investicijos per ateities sandorius. Tačiau tai yra profesionaliems investuotojams skirta finansinė priemonė.

Investuoti gali bet kas

I.Pliuškys aiškino, kad, investuojant į žaliavas, nebūtina didelė pradinė investicija. Jeigu investuotojas tiesiog pageidauja, kad jo santaupų nesuvalgytų infliacija arba dar nori iš to uždirbti, jam siūloma tiesiog patikėti savo pinigus investicijų bendrovei.

„Tam tikros žinios yra reikalingos. Jeigu investuotojas apskritai neseka žaliavų rinkos, tai rekomenduojama pirkti fondus, kurie patys investuoja į akcijas, žaliavas ir kitas turto klases. Tarkime, yra vienas fondas, kuris turi daug turto klasių ir fondo valdytojas, atsižvelgdamas į ekonomikos, finansų rinkų judėjimą, jas valdo. Tai yra pats paprasčiausias būdas investuotojui investuoti apskritai į finansų rinkas ir tuo pačiu į žaliavų rinkas“, – sakė I.Pliuškys.

Auksas
Auksas

Tačiau jei investuotojas nori investuoti aktyviai, jis pats privalo stebėti rinką. Pavyzdžiui, jeigu žaliavų kaina išauga, padidėja ir jų reikšminė dalis investicijų portfelyje. Todėl rekomenduojama jį subalansuoti iš naujo, tai yra pasirūpinti, kad žaliavų dalis būtų tokia, kaip ir investicijos pradžioje.

I.Pliuškys pataria norintiesiems investuoti į žaliavas, pasidomėti jomis daugiau, mat tai yra rizikinga turto klasė.

„Pavyzdžiui, kažkur pasaulyje – sausra, nudžiūsta grūdinės kultūros. Iškart kviečių kaina kyla. Tokie netikėti įvykiai labai keičia kainas. Naftos kainos gali smarkiai svyruoti dėl karinių konfliktų Artimuosiuose Rytuose“, – sakė I.Pliuškys.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką