TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Agnė Gilytė kviečia kurti istorinius marškinėlius Lietuvai

Agnė Gylytė
Projekto partnerio nuotr. / Agnė Gylytė
Šaltinis: Partnerio turinys
Projekto partnerio inicijuotas ir parengtas turinys, turinio kontrolė – partnerio rankose
0
A A

Apie lietuvių stiliaus kaitą per pastaruosius dešimtmečius buvo kalbėta daug, bet artimiausi metai Lietuvai – ypatingi. Žinomi stilistai, dizaineriai jungiasi išvien, kviesdami šioje modernioje visuomenėje iš naujo atgaivinti tautinę simboliką kasdienėje aprangoje.

Stilistė Agnė Gilytė kviečia visus jungtis prie Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio paminėjimo ir pristato drauge su „Audimu“ organizuojamą iniciatyvą – „Kūryba – laisvės išraiška“. Su A. Gylyte kalbamės apie konkursą, stiliaus kaitą ir tautinės simbolikos variacijas aprangoje.

– Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio kontekste, kaip stilistės, norisi klausti – ar pasikeitė lietuvių stilius? Kokie buvome anksčiau ir kokie esame šiandien?

– Dabar mes turime galimybę būti atviro pasaulio dalimi, mes keliaujame, matome, patiriame ką nors naujo, ragaujame kitokį maistą, įsigyjame naujų ir netikėtų prekių, taip pat drabužių. Galime palyginti savo močiutes, mamas, mūsų vaikus ir jaunesnę kartą. Jaunimas šiandien laisvesnis ir atviresnis. Mane žavi degančios akys, kurios ieško, randa, kuria ir atranda.

Jūs pažiūrėkite – jie semiasi įkvėpimo visur, kur tik įmanoma: keliaudami, skaitydami, ieškodami. Vieną dieną jie gyvena Vilniuje, kitą– Tokijuje, arba dirba sėdėdami ant suoliuko, kitą dieną– dangoraižyje. Mūsų nepriklausomybės jausmas yra labai platus, jis nebetelpa paprastose sąvokose. Tai atsispindi tiek žmonių suvokime, tiek jų stiliuje.

– Mados mokslus baigėte Italijoje, daug keliaujate, bendraujate su įvairių tautų žmonėmis– kaip lietuvių įvaizdis atrodo kitų pasaulio tautų, kultūrų kontekste?

– Keliaudama pastebiu, kad lietuviai tikrai neišsiskiria iš bendro pasaulinio konteksto. Jei būryje žmonių man reikėtų atpažinti lietuvius, juos atskirčiau ne pagal stilių, o pagal akių, odos spalvą.

Patys lietuviai šiais laikais labai modernūs. Lietuvoje klesti naujos technologijos, išradimai. Neteisinga sakyti, kad lietuviai rengiasi slaviškai ar senoviškai, mes rengiamės moderniai ir skoningai. Mūsų stilius yra labai europietiškas, gal net skandinaviškas, todėl netiesa, kad esame kažkuo prastesni už kitus. Lietuviai išsiskiria savo tvarkingumu ir estetiškumu, mažėja nesusitvarkiusių žmonių– tai mane labai džiugina, tikrai galime tuo didžiuotis.

– Specialiai šimtmečiui skirtą kolekciją kurdamas „Audimas“ kviečia visus lietuvius teikti savąjį marškinėlių grafikos dizaino pasiūlymą ir laimėti galimybę atsidurti tarp istorinės kolekcijos modelių. Esate šio konkurso komisijos narė – kaip Jūs, kaip stilistė, vertinate tautinės simbolikos variacijas aprangoje?

– Tautinė simbolika aprangoje šiandien tiesiog privalo būti moderni. Juk nevaikštome kiekvieną dieną apsirengę tautiniais kostiumais. Šiais laikais mes visur skubame, lekiame, tad tokie drabužiai mums nebetiktų. Norisi modernios istorinių kostiumų elementų integracijos į kasdienę mūsų aprangą ir stilių. Juolab, kad visuomet pritariu koncepcijai mažiau yra daugiau, tad ir šiame konkurse tikėčiausi tai pamatyti.

Lietuviška simbolika aprangoje nebūtinai yra vien trispalvė ar vytis, galime naudoti kitokias spalvas ar atspalvius, juos interpretuoti, kad atrodytų įdomiai ir patraukliai. Kalbant plačiau, lietuviška simbolika gali atsispindėti drabužių detalėse: rankovėse, kišenėse, užtrauktukuose. Tai būtų naujas būdas vizualizuoti mūsų lietuviškumą įvairiuose aprangos deriniuose. Į nepriklausomybę reikia žvelgti plačiau– gyvename tokiame pasaulyje, kuriame galime savo praeitį prisiminti moderniai, kad mūsų vaikai, anūkai galėtų tuo didžiuotis.

Projekto partnerio nuotr./100-mečio marškinėlių dizaino konkursas
Projekto partnerio nuotr./100-mečio marškinėlių dizaino konkursas

– Kaip, Jūsų nuomone, reikėtų derinti tautinius simbolius kasdieninėje aprangoje?

– Man patinka subtili interpretacija, o ne tiesmukiškumas. Manau svarbu, kad simbolika būtų šiuolaikiška ir įdomi, o ne tokia, kaip visada, ne kažkur matyta. Juk esame jauna šalis, tad ir elkimės kaip šalis, kuri suvokia savo modernumą ir suteikia galimybę pasireikšti naujoms idėjoms. Aprangoje lietuviška atributika nebūtinai turi būti vien tik žali marškinėliai, tai gali būti į švarko atlapą įsegta trispalvė, ar lietuviškų spalvų kojinės.

– Kaip vertinate šią Jūsų bendrą iniciatyvą, įgyvendinamą drauge su „Audimu“?

– Kiekviena iniciatyva atkreipia dėmesį ir leidžia mums susimąstyti, šiuo atveju – apie Lietuvą. Tai lyg minties provokacija, po kurios visa kita ateina savaime, juk jei nepradėsime mąstyti, svajoti apie tam tikrus dalykus– jų niekada ir nepasieksime.

Noriu paskatinti konkurse dalyvauti visus. Konkursas skirtas ne tik profesionalams, bet ir mėgėjams. Būtų smagu, jei konkurso laimėtojai būtų įvairių kartų atstovai, kurie skirtingai mato Lietuvą, laisvę ir lietuviškus simbolius, tad kviečiu visus išlaisvinti kūrybiškumą ir drąsiai dalyvauti istorinių marškinėlių kūrime. Nesikuklinkite ir parodykite, ką galite.

Šimtmečio marškinėlių grafikos dizaino idėjų eskizus nuo liepos 4 iki liepos 17 d. visi norintys kviečiami talpinti specialiai „Audimo“ Lietuvos 100-mečio marškinėlių konkursui sukurtoje aplikacijoje pavadinimu „Kūryba – laisvės išraiška“, rasite čia.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką