„SB draudimo“ vadovas Saulius Jokubaitis teigia, jog šiuo sudėtingu periodu labai svarbu padaryti viską, kas yra jūsų galioje, kad kaip įmanoma labiau sumažintume nelaimių atsitikimo riziką:
„Nerimas ir baimė šiandien – nuolatinis daugelio palydovas. O „Spinter“ tyrimo duomenimis, žmonės labiausiai nerimauja dėl sunkių ligų, nedarbingumo ar mirties (42 proc.), šeimos narių nelaimių (21 proc.) ir pastovių pajamų praradimo (19 proc.). Tačiau mes, kaip draudikai, žinome, jog nors šiomis aplinkybėmis daug kas nuo mūsų nepriklauso, visada yra dalykų, kurie priklauso tik nuo mūsų: sąmoningumas ir situacijos svarbos suvokimas, taupymas ir savo lėšų planavimas bei finansinio saugumo garanto – draudimo pasirinkimas“.
O drauge su „SB draudimu“ bendradarbiaujantys „Nerimo klinikos“ psichologai ne tik padeda pažinti ir geriau įsiklausyti į žmonių norus bei baimes, bet ir ieško būdų, kaip padėti tą nerimą sumažinti.
Todėl „Nerimo klinikos“ psichologė Vaida Stankutė ir „SB draudimo“ vadovas Saulius Jokubaitis kviečia atkreipti dėmesį į 5 būdus, kaip galima nerimą numalšinti.
1. Aktyvus ir sveikas gyvenimo būdas
Nors karantino taisyklės pamažu griežtėja, tai dar tikrai nereiškia, jog reikia užsidaryti namuose ir nekelti kojos iš namų. Psichologė V. Stankutė teigia, jog saugotis tikrai reikia, tačiau sportas ir pasivaikščiojimas gamtoje gali būti tie veiksmai, kurie padės sumažinti nerimą ir leis atsipalaiduoti.
„Sportu pati labai tikiu ir net savo pacientams sportą rekomenduoju kaip pirmą savipagalbos būdą. Visų pirma todėl, kad sportas keičia chemines medžiagas mūsų organizme, padeda išsiskirti laimės hormonams. Fizinis aktyvumas gali padėti keisti emocinę būseną. Sportas didina pasitikėjimą savimi, mažina nerimą, gerina nuotaiką“.
Jei nesinori sportuoti – išeikite pasivaikščioti. Tai puikus būdas, padėsiantis atsipalaiduoti ne tik kūnui, bet ir mintims.
„Vaikščioti galima įvairiai. Jei išėję pasivaikščioti kalbate telefonu, rašote žinutę ar klausote tinklalaidės – jūsų dėmesys išsklaidytas į daugybę veiklų. Dėmesingam pasivaikščiojimui labai tiktų japonų taikomas metodas „Miško maudynės“ (Forest-bathing) kurio metu dėmesys sutelkiamas į patyrimą: miško garsus, kvapus, vaizdus. Tyrimai rodo, jog toks vaikščiojimas mažina nerimą, gerina nuotaiką, miegą, padeda susikaupti“, – sako V. Stankutė.
2. Draudimas
Reikia suprasti, kad kai kurių dalykų kontroliuoti tiesiog neįmanoma, tačiau beveik bet kurioje situacijoje visada yra ir tų, kuriuos kontroliuoti galima. Todėl „SB draudimo“ vadovas S. Jokubaitis kviečia susidėlioti prioritetus ir apsaugoti ne tik save, bet ir savo artimuosius.
„Tokiomis aplinkybėmis, kai gyvenimas yra nenuspėjamas ir nežinomybės jausmas tik auga, reikia susikoncentruoti į tuos dalykus, kurie priklauso nuo mūsų. Šių metų rugsėjį „Spinter“ atliktas reprezentatyvus tyrimas parodė, jog žmonės nerimauja ne tik dėl savo artimųjų sveikatos, bet ir dėl savo finansinės gerovės. O tai kontroliuoti iš dalies galime visada – taupydami ir susikurdami tą vadinamąją apsauginę pagalvę, kuri nelaimės ar ligos atveju padės išlikti stabiliems finansiškai“, – sako S. Jokubaitis.
Ypač „SB draudimo“ vadovas skatina investuoti į savo ir savo artimųjų gyvybės bei nelaimingų atsitikimų draudimą, o taip pat kritinių ligų draudimą, nes visai neseniai „SB draudimas“ gerokai išplėtė siūlomą kritinių ligų sąrašą.
Žvelgdami į realią situaciją Lietuvoje, matome, jog ištikus sunkiai ligai, šeimą gali užgulti rimti finansiniai sunkumai, mat valstybės skiriamų pašalpų kritinių ligų atveju tikrai nepakanka. Todėl draudimas gali būti lyg saugiklis, kuris ištikus nelaimei, padės jums finansiškai.
„Atlikti rinkos tyrimai rodo, jog lietuviai ganėtinai vangiai draudžia save, ir mieliau renkasi drausti savo turtą: būstą, automobilį. Retas kuris supranta, jog žmogaus gyvybė – pats svarbiausias ir brangiausias turtas, į kurį investuoti reikėtų pirmiausia. Gera sveikata turėtų būti didžiausias prioritetas kiekvieno žmogaus gyvenime“.
3. Dėkingumas
Daugeliui žmonių vis dar sunku įžvelgti teigiamus dalykus jų gyvenime. Tačiau „Nerimo klinikos“ psichologė V. Stankutė teigia, jog šiuo laikotarpiu tai gali būti vertinga praktika.
„Man labai patinka posakis, jog ne laimingi žmonės yra dėkingi, o dėkingi žmonės yra laimingi. Kai mes sugebame net ir sudėtingoje situacijoje atrasti dalykų, nors ir labai nedidelių, už kuriuos galime būti dėkingi, tai tampame išties laimingesni. Pavyzdžiui, depresija sergantys žmonės yra linkę viską matyti per pilkus akinius, bet net ir su jais giliau pakalbėjus, panagrinėjus situacijas, pamatome, jog ir jie dienoje randa akimirkų, už kurias galėtų būti dėkingi. Galbūt už atvirą pokalbį, už nepažįstamo žmogaus šypseną. Kasdieną skirti laiko ir atrasti šiuos mažus dalykus – labai prasminga ir naudinga žmogaus emocinei sveikatai“.
4. Kvėpavimo pratimai
Dar vienas būdas, kuriuo galima sau padėti sudėtingoje situacijoje – kvėpavimo pratimai. O pradėti juos atlikti galima nuo paprasčiausių praktikų dienos metu.
„Streso ir nerimo būsenoje, kvėpavimas tampa labai dažnas ir paviršutinis, padažnėja širdies ritmas. Sąmoningas kvėpavimas yra puikus būdas šiek tiek sustoti ir sugrįžti į dabarties momentą. Sportui ar pasivaikščiojimui reikia laiko ir pasiruošimo, o kvėpavimas visada su mumis. Net turėdami kelias minutes mes jau galime atlikti pratimus“, – sako V. Stankutė.
Nerimaudami mes keliaujame mintimis – į praeitį, į ateitį. Bet beveik niekada nebūname dabarties momente. Būtent dėl šios priežasties mes esame linkę kentėti kur kas daugiau nei kančios yra šią akimirką. Gilus ir ramus kvėpavimas padeda grįžti į dabarties momentą.
„Paprasčiausias ir lengviausias kvėpavimo pratimas – gilus kvėpavimas. Atliekant šį pratimą reikia, kad jūsų iškvėpimas būtų dvigubai ilgesnis nei įkvėpimas. Tad jei įkvepiate per tris sekundes – iškvėpti turite per šešias. Taigi, pajutę per didelį krūvį darbe, ruošdamiesi svarbiam susitikimui, vėluodami ar nerimaudami dėl bet kokios kitos priežasties, skirkite bent 5 minutes ramiam kvėpavimui. Mintyse skaičiuokite kiekvieną įkvėpimą ir iškvėpimą, visą savo dėmesį sutelkite į kvėpavimą“, – pataria psichologė.
5. Pokalbis
Nerimą numalšinti padeda ir atviras pokalbis. Galbūt mintis, jog neteksite darbo ar sumažės jūsų mėnesinės pajamos, mintis apie artimųjų netektį ar pašlijusią sveikatą, o gal tiesiog mintis dėl labai neaiškios situacijos šalyje jums kelia nerimą. Kad ir kas tai bebūtų – dalintis savo nerimu ir kalbėti apie tai kas neramina yra labai svarbu.
„Kartais žmonėms sunku pasidalinti savo nerimu ar baimėmis. Siekiant sukurti aplinką, kurioje saugu kalbėti, galite patys pasidalinti dalykais, kurie neramina. Tai gali padėti sukurti saugią erdvę pokalbiui ir atviram pasidalinimui. Taip pat nepamirškite nuoširdžiai domėtis, klausyti ir klausti: kaip sekasi, kaip jaučiasi, kas neramina? Šie klausimai padės žmogui atsiskleisti ir taip kursite atvirumu bei palaikymu grįstą tarpusavio ryšį. Tai gali padėti kiek lengviau išgyventi šiuo metu visus apsupusį nerimą“, – sako V. Stankutė.
