Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Aplinkosauga: nuo korupcijos prie darnos

Tomas Tomilinas, Kęstutis Navickas
LVŽS / Tomas Tomilinas, Kęstutis Navickas
Šaltinis: Politinė reklama
0
A A

Nueinančios kadencijos valdžia finišo tiesiojoje driokstelėjo keliais dalykais vienu metu: atliekų skandalas Vilniuje, siekis tvenkti upes, 4 kartą Seimo svarstytas ir atmestas (ačiū Dievui) leidimas naktinius taikiklius naudoti medžioklės metu.

Daug mažiau žiniasklaidos dėmesio nei „auksiniai šaukštai“ Krašto apsaugoje sulaukė labai panašus pirkimas Aplinkos ministerijoje. Aplinkos ministerija prieš pat rinkimus nupirko pradinukams skirtas neformalias edukacines pamokas po 2,6 tūks. eurų kiekviena.

Už 2000 eurų galima surengti puikiausius seminarus gamtinėje aplinkoje, ūkininkų sodybose, urėdijoje, ten, kur vaikai susipažins su tikrąja gamta.

Kokia logika vadovaujantis buvo parengti pirkimo kriterijai, jei konkursą galėjo laimėti viešųjų ryšių kompanija? Ar kas nors pasidomėjo, kaip tos „pamokos“ dera su nuosekliu ugdymo procesu? Vaikai susipažins su gyvąja gamta per vaizdo klipus? Juk už 2000 eurų galima surengti puikiausius seminarus gamtinėje aplinkoje, ūkininkų sodybose, urėdijoje, ten, kur vaikai susipažins su tikrąja gamta. Ar į mokyklas su savo „pamokomis“ gali ateiti kas tik nori ir įnešti sumaištį jaunose galvose. Ir įsisavinti pinigus. Ko siekė Aplinkos ministerija?

Kas iš viso įprasmino Lietuvos aplinkos politiką per 2012-2016 metais?

Artėjant rinkimams geras metas apžvelgti nueinančios kadencijos politikų pasiekimus ir nuopuolius aplinkos srityje.

Vienas iš darnaus vystymosi principų – politikos tęstinumas – Lietuvos sąlygomis negalioja. Negalima sakyti, kad politinės partijos neturi įnešti naujovių, bet nėra normalu, kai politika rūpinasi tik vienos grupės (pavyzdžiui, žvejų) interesų gynimu, kuomet šiam vienam tikslui pasiekti maksimaliai pajungiamos visos aplinkosauginės pajėgos. Lyg aplinkos sektorius apimtų tik gyvosios gamtos apsaugos klausimus, lyg nebūtų atliekų problemų, išmetimų iš pramonės įmonių ir transporto bei daugybės kitų.

Pradžia buvo įspūdinga ir daug žadanti. Prisiminkime siekį įstatyminėmis priemonėmis sureguliuoti skalūnų dujų žvalgybą ir gamybą. Buvo tikrai gerų siekių, kad po žvalgybos likusios pavojingos medžiagos būtų tinkamai sutvarkytos nepaliekant jų ateities kartoms. Vėliau buvo žadamas įspūdingas būsto renovacijos šuolis, bet kodėl ši būsto renovacijos programa stringa ir kodėl ji supriešinta su kitų programų įgyvendinimu: visuomeninės paskirties pastatų renovavimo, viešojo transporto plėtros, atsinaujinančiųjų energijos šaltinių ir kitų?

Lygiagrečiai vienu ypu buvo nubraukta prevencinė reindžerystės (Veikla, kuria siekiama šviesti vietos gyventojus, saugomų teritorijos lankytojus, ugdyti jų ekologinį sąmoningumą) programa ir aplinkos apsaugos inspektoriai bei saugomų teritorijų darbuotojai pradėjo ginkluotis, lyg visa visuomenė būtų nusiteikusi išnaikinti Lietuvos gamtą.

Palaipsniui buvo įvestas lankytojo bilietas visose saugomose teritorijose. Nors ir teigiama, kad lėšos, surinktos už lankytojo bilietą, bus panaudojamos viešos infrastruktūros priežiūrai, bet taip išsiplėtę administraciniai pastatai ir gamtos mokyklos kelia klausimus, kokiais ištekliais visa tai bus išlaikoma. Ar tikrai visais atvejais infrastruktūra buvo suplanuota įvertinus visuomeninę naudą?

Daug klausimų iškėlė Vilniuje kilęs skandalas tarp UAB „Energesman”, Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro, atliekų tvarkytojų, Vilniaus miesto savivaldybės ir Aplinkos ministerijos. Klausimai daugiau kyla ne dėl šio konkretaus atvejo, bet dėl mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginių: ar jie buvo pastatyti pasitelkiant geriausius prieinamus gamybos būdus, ar jų parametrai atitinka visus aplinkosauginius reikalavimus?

Kitas klausimas – ar atliekų deginimo įrenginiai buvo suplanuoti realiai įvertinus visas kitas, aplinkai palankesnes alternatyvas: atliekų vengimas, rūšiavimas ir perdirbimas? Kalbantis su atliekų politikos ekspertais ir praktikais pasirodo, kad erdvės tobulėti labai daug: pirmiausiai įvedant užstato mokestį daugiau rūšių pakuočių, tobulinant pirminį rūšiavimą įvesti seniai siūlomą kiekvieno konteinerio svėrimo sistemą, plečiant rūšiavimui skirtų konteinerių tinklą, vykdant atliekų prevencijos programas, kai kurių, ne pirmos būtinybės pakuočių, papildomas apmokestinimas ar uždraudimas.

Upių tvenkimo istorija prasidėjo bene prieš 10 metų, kai du Ukmergės veikėjai A.Augūnas ir A.Strelčiūnas nusitaikė į Siesartį: pirmasis neteisėtai pakeitė upės vagą, o antrasis, šokdindamas atsakingas institucijas, užsidegė pastatyti užtvanką Siesarties kraštovaizdžio draustinyje.

Šio tikslo buvo siekiama labai intensyviai, pasitelkiant žiniasklaidą, ūkininkus, energetikus ir visus kitus įmanomus lobistus. Vis nepavykdavo, nes viešųjų interesų nebuvo galima atsverti privačiais. Siesartis yra svarbi lašišinių žuvų migracijai upė, jos kraštovaizdžio vertė argumentuota moksliškai, be to, tai baidarininkams labai svarbi upė.

Lyg būtų negana, kitame Lietuvos krašte, Veiviržo ichtiologiniame draustinyje, Klaipėdos rajono Tarybos narys A.Liaudanskis užtvenkė Šalpės upę, taip pat svarbią migruojančioms žuvims. Taigi, pasinaudodami priešrinkiminiu triukšmu, akylūs lobistai ir jų interesų gynėjas, Seimo narys K.Grybauskas, Saugomų teritorijų įstatymo svarstymo metu ištraukė pataisą, pagal kurią būtų leidžiama statyti užtvankas draustiniuose.

Ar iš tiesų leidimas medžioklėje naudoti naktinio matymo taikiklius yra valstybinio masto problema, kad net ketvirtą (!) kartą buvo siekiama šią veiklą įteisinti?

Vis kyla klausimas, ar iš tiesų leidimas medžioklėje naudoti naktinio matymo taikiklius yra valstybinio masto problema, kad net ketvirtą (!) kartą buvo siekiama šią veiklą įteisinti? Ginklų prekeiviai puikiausiai išnaudoja senstančių Seimo medžiotojų instinktus, kurie išlieka stiprūs, nors vis dažniau degtinės išvargintos drebančios rankos neleidžia jų realizuoti.

Tai štai tokia trumpa nueinančios kadencijos politikų veiklos apžvalga. Jei sulauksime visuomenės pasitikėjimo – laukia daug darbo įgyvendinti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Darnios Lietuvos Vyriausybės programą, kurioje itin didelė reikšmė teikiama aplinkosaugai.

Per pirmąsias 100 naujos Vyriausybės darbo dienų pasieksime, kad aplinkos apsaugos politika nebebūtų biurokratizmo šaltiniu, o tarnautų kaip darnios aplinkos formavimo priemonė, palanki ir darnaus ūkio plėtrai. Dėl to sumažinsime perteklinius reikalavimus verslui bei gyventojams. Panaikinsime reikalavimus įmonėms teikti aplinkos inspektoriams informaciją, jei ši informacija yra surenkama kitaip, efektyvesniais, valstybės dispozicijoje esančiais būdais. Informacija iš įmonių turi būti susisteminta, panaudojama peržiūrint ar formuojant aplinkos politikos kryptis.

Apie kitus mūsų žingsnius – skaitykite programoje www.darniLietuva.lt.

VIDEO: Turime ieškoti tinkamo balanso tarp žmogaus ir gamtos

Politinė reklama. Bus apmokėta iš LVŽS rinkimų kampanijos sąskaitos.​

Politinė reklama
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką