Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ar kauniečiai trečią kartą užlips ant to paties grėblio?

Šaltinis: Partnerio turinys
Projekto partnerio inicijuotas ir parengtas turinys, turinio kontrolė – partnerio rankose
0
A A

Likus mažiau negu metams iki antros kadencijos mero poste pabaigos, Andrius Kupčinskas dar kartą pareiškė, kad ketina inicijuoti Laisvės alėjos rekonstrukciją.

Ar tik meras nenaudoja to pačio viešųjų ryšių triuko trečią kartą iš eilės?

Kauniečiai patikėjo mero pažadais rekonstruoti Laisvės alėją jau du kartus: prieš 2007 ir prieš 2011 metų savivaldos rinkimus.

Tačiau apart šviestuvų pakeitimo ir nemokamo interneto įvedimo, pagrindinės Kauno pėsčiųjų gatvės veidas liko nepakitęs iki šiol...

Kodėl sunku patikėti Andriumi Kupčinsku trečia kartą? Štai keletas priežasčių:

Pirma. Statybos leidimas Laisvės alėjos rekonstrukcijai išduotas prieš pat 2011 m. savivaldos rinkimus. Šis veiksmas, kurį savivaldybė skambiai išviešino per žiniasklaidą, suteikė kauniečiams vilties, kad darbai prasidės artimiausiu metu... Tačiau visą kadenciją buvo apsiribota tik kalbomis apie rekonstrukcijos finansavimo šaltinių paiešką.

 

Antra. Tik antros kadencijos pabaigoje meras nusprendė inicijuoti viešuosius pirkimus rekonstrukcijos darbams atlikti. Akivaizdu, jog taip bandoma imituoti, kad Laisvės alėjos atnaujinimo „procesas“ nesustojo. Tačiau meras vadovauja miestui jau beveik aštuonis metus, todėl buvo pakankamai laiko atlikti visus viešuosius pirkimus ir pašalinti biurokratines kliūtis.

Trečia. Laisvės alėjos rekonstrukcijai miesto biudžete meras ieško vieno milijono litų. Ką su tokia pinigų suma ketinama padaryti, jeigu specialistai įvertino Laisvės alėjos rekonstrukciją daugiau nei 70 milijonų litų? Kvepia Panemunės tilto statybos scenarijumi: tiltas nugriautas, o pinigų atsatatyti niekas nenumatė.

Ketvirta.  kalbėjo apie Laisvės alėjos finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir valstybės lėšų. Tuo tarpu kiti miestai mažiau kalbėjo, o daugiau dirbo. Dauguma Lietuvos miestų ir miestelių jau susitvarkė centrines pėsčiųjų erdves, pavyzdžiui: Šiauliai atsinaujino Pėsčiųjų bulvarą, Vilnius rekonstravo Gedimino prospektą, klaipėdiečiai atnaujino  Mažvydo alėją ir t.t.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką