Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ar priimsime „azartiškus“ startuolius?

Nerijus Zaleckas
Asmeninio archyvo nuotr. / Nerijus Zaleckas
Šaltinis: Partnerio turinys
Projekto partnerio inicijuotas ir parengtas turinys, turinio kontrolė – partnerio rankose
0
A A

Šiais metais įsigaliojo Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimai, tarp kurių buvo įteisinta ir „startuolių viza“. Tokiu būdu Lietuva siekia pritraukti investicijas ir konkuruoti su kitomis valstybėmis dėl pyrago dalies naujųjų technologijų rinkose.

Tačiau svarbu suvokti, vien vizomis investicijų nepritrauksime, būtina ir toliau tobulinti ir keisti įstatyminę bazę, kaip tai buvo daroma dėl UBER ar vartojimo paskolų platformų, pritaikant ją moderniam verslui, arba bent jau liberaliau žiūrėti į esamą reglamentavimą atsisakant principo „viskas, kas nėra leidžiama, draudžiama“.

Vadinamiesiems startuoliams nereikia jokios vizos, kad galėtų vykdyti savo verslą internetu. Viskas, ko jiems reikia, tai kompiuterio ir valstybės su palankiu reglamentavimu, kurioje jie gali pastatyti serverį ir atsidaryti banko sąskaitą uždarbiui surinkti. Taigi, jiems reikia, kad valstybė pereitų prie principo „viskas, kas nėra draudžiama, leidžiama“. Ne tik startuoliai, bet ir valstybė turi būti moderni ir nuolat tobulėti.

Pasaulyje vis labiau populiarėja tokie internetiniai žaidimai kaip spec. lažybos (angl. match ups), tarpusavio lošimai (angl. peer to peer gaming), e-sportas (angl. eSports) ir kiti, kurių metu žaidžiama dėl pinigų ir kurie panašūs į azartinius lošimus nors tokie nėra. Rinką sudaro šimtai milijardų eurų, o joje veikia tokie gigantai kaip Blizzard Entertainment, Riot Games, Valve Entertainment, Electronic Arts, Activision ir kt.

Lietuvoje visai neseniai įsigaliojo Azartinių lošimų įstatymo pataisos, įteisinusios nuotolinius (internetinius) azartinius lošimus, bet tik tuos, kurie nurodyti įstatyme: nuotolinės lažybos, totalizatorius, nuotolinis bingo lošimas, nuotolinis lošimas A ir B kategorijos automatu, nuotolinis stalo lošimas. Kitų organizuoti negalima, o pradėjus, gali kilti net baudžiamoji atsakomybė. Reglamentavimas naujas, tad ir praktikos jokios nėra. Tačiau Lošimų priežiūros tarnybos nuomone, jei įstatymo leidėjas būtų siekęs įtvirtinti leidimą organizuoti lošimą kitu negu įstatymo nustatytu būdu, toks leidimas būtų aiškiai nustatytas. Jei Azartinių lošimų įstatymas nenumato tokio leidimo, lošimo organizavimas kitu būdu yra draudžiamas.

Norėtume atkreipti dėmesį, jog skirtingai nei Lietuvoje, kur galima organizuoti tik tokius lošimus, kurie nurodyti įstatyme, pvz. Maltoje, kuri pirmoji Europos Sąjungoje sureglamentavo nuotolinius lošimus, lošimų priežiūros institucijai suteikta teisė svarstyti bet kokių nuotolinių lošimų organizavimą, jų licencijavimą ir tokios veiklos vykdymą Maltoje.

2015 m. Maltos lošimų priežiūros institucija paskelbė savo nuomonę dėl „skaitmeninių įgūdžių žaidimų su prizu“, kurioje išdėstė, kad tokie žaidimai kaip StarCraft, Dota, World of Warcraft, League of Legends, FIFA sporto žaidimai, o taip pat Call of Duty ir Counter-Strike (bendrai pavadinti „Type II skill games“) negali būti prilyginami azartiniams lošimams, nes jų rezultatas visiškai priklauso nuo žaidėjo įgūdžių. Bet kokia atsitiktinumo tikimybė, jeigu tokia būtų, yra menka ir nedaro jokios įtakos galutiniam rezultatui. Atsižvelgiant į tai, jų nuomone, šie žaidimai nepatenka į dabartinę azartinių lošimų sąvoką Maltoje ir nereikalauja licencijos.

Apibendrindama savo nuomonę Maltos lošimų priežiūros institucija nurodė, kad „Type II skill games“ pritraukia skirtingą auditoriją nei azartiniai lošimai. Šie žaidėjai yra panašūs į sporto žaidėjus, kurie stengiasi tapti pranašesni žaidime ir nugalėti mažiau įgudusius. Taigi, šiems žaidėjams svarbiausia ne laimėti piniginį ar piniginės vertės prizą, bet tiesiog laimėti ir įrodyti savo geresnius įgūdžius. Kiekvienas prizas vertinamas labiau kaip kompensacija už žaidėjo sunkų darbą, o ne kaip vienintelė ar pagrindinė priežastis žaisti. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad tokie žaidimai paprastai būna turnyrai, iš kurių žaidėjas yra pašalinamas kai tik pralaimi, be galimybės sugrįžti, o tai ženkliai apriboja laiko tarpą ir pinigų sumą, kurią žaidėjas gali pralošti žaisdamas tokius žaidimus. Tuo tarpu azartiniai lošimai paprastai apibūdinami trumpais laiko tarpais, kurie leidžia žaidėjui pabandyti sėkmę dar kartą. Taigi, minėti žaidimai nepatenka į azartinių lošimų sąvoką ir gali būti organizuojami laisvai.

Kiekviena valstybė savarankiškai sprendžia azartinių lošimų klausimą, tad labai svarbu, kad mūsų Lošimų priežiūros tarnyba ir kitos institucijos nedraustų visko iš eilės, kas bent kiek primena „azartinius“ lošimus, o žiūrėtų į tai liberaliau ir prisidėtų prie tokių startuolių bei investicijų pritraukimo į Lietuvą.

Grįžtant prie Lietuvos, Azartinių lošimų įstatymo 2 str. 1 d. nurodoma, jog azartiniu lošimu yra laikomas žaidimas arba abipusės lažybos pagal nustatytą reglamentą, kurių dalyviai, siekdami piniginio laimėjimo, savo noru rizikuoja netekti įmokėtos sumos, o laimėjimą arba pralaimėjimą lemia atsitiktinumas, kokio nors įvykio arba sporto varžybų rezultatas. Šiuo metu Lošimos priežiūros tarnybos nuomonė yra tokia, kad tam tikra veikla pripažįstama azartiniu lošimu tik tuomet, kai ji atitinka minėtus azartinio lošimo požymius. Atitinkamai, žaidimai, kurie netenkina įstatyme numatytų azartinių lošimų požymių, nebus draudžiami.

Belieka tikėti, kad bus leidžiama viskas, kas nėra draudžiama, ir mes pritrauksime į Lietuvą daug modernių ir šiuolaikiškų kompanijų.

Parengė advokatų kontoros „Cobalt“ advokatas Nerijus Zaleckas.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką