Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Dilema: kaip nubraukti nulį nuo šildymo sąskaitos?

Šildymas
Fotolia nuotr. / Šildymas
Šaltinis: Partnerio turinys
Projekto partnerio inicijuotas ir parengtas turinys, turinio kontrolė – partnerio rankose
0
A A

Augant šilumos kainai ir planuojant atsisakyti lengvatinio PVM šildymui, tik kas ketvirtas šalies gyventojas gali džiaugtis, jog toks kainų augimas neturės drastiškų pasekmių asmeniniams finansams. Daugiau nei 75 proc. Lietuvos gyventojų iki šiol gyvena nerenovuotuose sovietmečiu statytuose daugiabučiuose. Tuo tarpu gyvenantiems naujos kokybės būstuose, kurie šalia įprasto šilumos šaltinio pirmiausiai maksimaliai išnaudoja žmogaus, buitinių prietaisų bei saulės šilumą, šildymo sąskaitos, palyginti su standartinėmis, išliks iki 10 kartų mažesnės.

Vien Vilniuje šildymo kainą Kainų komisija gali patvirtinti apie 8 proc. didesnę. Taupius, energetinės A klasės gyvenamuosius pastatus Lietuvoje privaloma statyti nuo praėjusių metų rudens, jų statybos ir įrengimo ypatumai tapo viena pagrindinių temų didžiausioje Baltijos šalyse statybų tematikos parodoje „Resta“, vyksiančioje balandžio 26-29 dienomis.

Žiemą šildo net televizorius

Energetinės A klasės daugiabutyje įrengtame dviejų aukštų bute gyvenantis vilnietis Darius Jonaitis tvirtina, jog jaučia didelį skirtumą, palyginti su butu senos statybos daugiabutyje, kur gyveno anksčiau.

„Lyginant su daugiabučiu Fabijoniškėse, mano išlaidos šildymui energetinės A klasės daugiabutyje Šnipiškėse žiemą buvo 6–8 kartus mažesnės. Pirmame aukšte visą šią žiemą šildymas net neįsijungė, ten visiškai užteko viryklės, orkaitės, televizoriaus ir žmogaus sukurtos šilumos. Už 100 kvadratinių metrų buto šildymą per mėnesį mokėjome 20–30 eurų“, – pasakoja jis. Tuo tarpu dvigubai mažesniame senos statybos bute per mėnesį įprasta šildymui išleisti 70–120 eurų.

Pasak jo, jei nuo pat pradžių prižiūri savo būstą, rūpiniesi jo statyba ir įrengimu, gyvenimas jame yra fantastiškas, nes žinai, kaip toks butas turi veikti.

„Skirtumas, palyginti su senesniais namais, akivaizdus, bet jei matyčiau jau įrengto A klasės buto skelbimą, nuo jo pirkimo susilaikyčiau. Buto įrengime reikia dalyvauti nuo pat pradžių, o kai kokybė užtikrinta, gyvenimą A klasės bute rekomenduočiau visiems“, – pasakoja vyras.

A klasės pastatuose visos žiemos šildymo išlaidoms neretai išleidžiama tiek, kiek senesnių pastatų gyventojai moka kiekvieną mėnesį ar net dar mažiau, o žinia apie mažas sąskaitas sklinda labai greitai.

„Įsivaizduokite, kad lauke yra 25 laipsniai šalčio, o jūsų namuose net neįjungtas šildymas. Šaltomis dienomis dažniausiai būna giedra, tad vien saulės šviesa apšildo visą pastatą, o nuo šildymo sąskaitos nusibraukia vienas nulis“, – tikina Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius Aidas Vaičiulis.

Inovacijų svarbą pajuto ir patys pirkėjai, kuriems energinis efektyvumas tampa vis svarbesniu faktoriumi renkantis būstą. Tai įrodo ir statistika – šiemet už A klasės pastatus užregistruota dvigubai daugiau dar aukštesnės, arba A+ klasės pastatų.

Kiauros namų sienos – jau praeitis

Parodos „Resta“ organizatoriaus, parodų ir kongresų centro „Litexpo“ parodų grupės vadovė Mildos Gembickienės teigimu, pastatų taupumo ir efektyvumo tematika yra aktuali tiek valstybės mastu, tiek žmonėms asmeniškai.

„Didžiajai daugumai aktualus būsto apšiltinimo klausimas, nes didžioji dalis Lietuvos gyventojų vis dar gyvena senos statybos daugiabučiuose. Kaip taupų ir išmanų būstą įrengti, į ką atkreipti dėmesį, kiek tai kainuoja ir kaip greitai atsiperka – apie tai parodoje konsultuos ekspertai. Plačioje parodos renginių programoje šiemet bus akcentuojama ir A klasės pastatai. Bus galima sužinoti kaip projektuoti, pastatyti gyvenamąjį namą, kuris būtų energetiškai efektyvus, sveikas ir taupus“, – teigia M. Gembickienė.

Europos Sąjungoje namų ūkiai suvartoja apie ketvirtadalį visos energijos, iš kurios du trečdaliai atitenka būtent būstui šildyti.

Lietuvos rinka pasiruošusi kokybei

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius tikina, jog net ir be privalomosios tvarkos įvedimo apie energetinės A klasės pastatus šiandien kalbėtume vis tiek.

„Pirmasis toks pastatas Lietuvoje iškilo 2011 metais. Dar iki 2016 metų lapkričio 1 d. įsigaliojusios tvarkos jų jau buvo 70-80. Tai reiškia, jog rinka tokiam būstui jau buvo pasiruošusi. Tad jų neišvengiamai daugės – šiandien patys pirkėjai ieško, klausia ir nori gyventi aukštesnės energetinės klasės namuose“, – pasakoja M. Statulevičius.

Skaičiuojama, kad pirmieji energetinės A klasės namai buvo apie 12 proc., dabar jie 6 proc. brangesni nei senesnio tipo alternatyvos.

„A klasės pastate vienam kvadratiniam metrui apšildyti apie 5 kartus mažiau kilovatvalandžių, o už šildymą per mėnesį mokate 15-16 eurų. Nebelieka klausimo, naudinga tokiame name gyventi ar ne“, – naudą pabrėžia Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius A. Vaičiulis.

Didžiausioje Baltijos šalyse statybų tematikos paroda „Resta“ balandžio 26-29 dienomis pristatys naujausias ir pažangiausias nekilojamojo turto kūrimo technologijas, jos šių metų tema – „Skaitmeninė statyba. BIM“. Šiemet parodoje dalyvaus 540 įmonių iš 18 valstybių, paroda skirta statantiems, remontuojantiems ir renovuojantiems. „Resta“ yra vienintelė specializuota paroda Baltijos šalyse, pelniusi pasaulinės parodų verslo asociacijos UFI pripažinimą.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką