Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Efektyvios verslo plėtros galimybės – pasirinkus tinkamiausią finansavimo modelį

Pinigai
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Pinigai
Šaltinis: Projekto partnerio turinys
Projekto partnerio inicijuotas ir parengtas turinys, turinio kontrolė – partnerio rankose
0
A A

Kaip efektyviai plėsti verslą? Plėstis greitai ar palaipsniui? Ar investicijos atsipirks? Į šiuos klausimus atsakymų ieškojo Jaunimo verslumo skatinimo asociacijos (JVSA) atstovas, renginių lektorius Vincentas Vitkauskas.

Pritraukti finansavimą verslo plėtrai siekiančioms įmonėms V. Vitkauskas pataria pirmiausia sukurti tvarkingą ir pagrįstą verslo planą, kurio paprastai reikalauja finansavimą galinčios suteikti institucijos, pavyzdžiui, bankai, INVEGA, rizikos kapitalo fondai ir kt.
 

Greitai ar palaipsniui?

Vincentas Vitkauskas
Vincentas Vitkauskas

„Norintiems pritraukti ES struktūrinių fondų investicijas reikėtų įsivertinti, kurios finansavimo priemonės yra tinkamos, ar organizacija turi pakankamą nuosavą finansinį indėlį. Pavyzdžiui, jeigu projekto finansavimo intensyvumas yra 45 %, verslininkas turi įsivertinti, ar galės užtikrinti nuosavo indėlio dalį 55 % nuo bendro projekto biudžeto.

Jeigu turima nuosavo indėlio dalis nėra pakankama, reikėtų įsivertinti kitus galimus finansavimo šaltinius ir nuspręsti, ar imti paskolą, ar galvoti apie alternatyvas. Pasiskaičiavus ir įvertinus, kad projektą bus galima įgyvendinti, galima kreiptis dėl finansavimo. Viską apsvarsčius telieka pasirinkti iš kelių galimų variantų, pavyzdžiui, imti paskolą, naudotis ES struktūrinių fondų investicijomis ar pasitenkinti organiniu augimu per ilgesnį laikotarpį“, – mano lektorius.

Jei verslininkas nebespėja atlikti daugybės užsakymų ir turi pasirašęs ilgalaikius kontraktus – tuomet galima investuoti be baimės.

Tai, ar investicijos atsipirko, parodo grąža, pasiekta per užsibrėžtą metų laikotarpį. Pagal ją galima spręsti, ar vėl apsimoka investuoti, o gal investicijų reikia daugiau, nes praėjusiame etape jų nepakako.

„Kai investuojama į įrangą, galima sukurti daugiau produkcijos, tačiau tuo pačiu reikia stengtis gaminių parduoti gerokai daugiau. Jei verslininkas nebespėja atlikti daugybės užsakymų ir turi pasirašęs ilgalaikius kontraktus – tuomet galima investuoti be baimės“, – tvirtina pašnekovas.

Renkasi iš kelių variantų

ES struktūrinių fondų investicijos yra skirtos daugiausia įmonėms, kurios vykdo veiklą ne vienerius metus, yra suplanavusios ilgesniam laikotarpiui veiklą ir investicijas, pavyzdžiui, į plėtrą, įrangą ar darbuotojų kvalifikacijos kėlimą.

Apie verslo plėtrą galvojančios įmonės gali rinktis iš įvairių scenarijų: finansavimo kreiptis į bankus, rizikos kapitalo fondus, kredito unijas, Verslumo skatinimo fondą ir pan. Tinkamiausią variantą sufleruoja verslo stadija ir jo pobūdis.

„ES struktūrinių fondų investicijos yra skirtos daugiausia įmonėms, kurios vykdo veiklą ne vienerius metus, yra suplanavusios ilgesniam laikotarpiui veiklą ir investicijas, pavyzdžiui, į plėtrą, įrangą ar darbuotojų kvalifikacijos kėlimą.

Jei verslas tik pradedamas, palankiausia kreiptis į rizikos kapitalo fondus, nes bankai retai investuoja į rizikingą verslą. Suteikti paskolas yra linkę nebent smulkieji bankai“ – sako V. Vitkauskas. – Verslas dažniausiai teigiamai vertina ES investicijas. Nors ir pripažįstama, kad yra jaučiama biurokratinė našta, dėl kurios kartais tenka kreiptis į konsultantus, tačiau ES investicijas verslas gauna palankiomis sąlygomis.“

Pašnekovo teigimu, verslo pobūdis taip pat lemia finansavimo šaltinio pasirinkimą. Inovatyvios IT įmonės, pasak jo, gali bandyti kreiptis į rizikos kapitalo fondus, tradicinių smulkesnių verslų, pavyzdžiui, kepyklėlių, atstovai galėtų pasidomėti smulkiųjų bankų paskolų teikimo sąlygomis.

Šios ir kitos temos bus aptartos Vilniuje (liepos 28 d.), Klaipėdoje (liepos 29 d.) ir Kaune (liepos 30 d.) vyksiančiuose, baigiamuosiuose „Pelno akademijos“ renginiuose. Juose taip pat aptariami tokie klausimai, kaip ir kur Lietuvos verslui ieškoti plėtros rinkų, kaip skatinti investicijas šalies regionuose, kaip mažinti verslumo skirtumus tarp Lietuvos apskričių, kokie šalyje kyla verslumo skatinimo iššūkiai ir galimybės ir kitos temos.

Šie renginiai – JVSA vykdomo projekto „Septynių jūrų kapitonai II“ dalis. Projektas skirtas skatinti verslumo ugdymą ir smulkių bei vidutinių verslo subjektų (SVV) steigimąsi, vystymąsi bei plėtrą. Jo metu organizuojami verslumą ir SVV subjektų steigimąsi, vystymąsi bei plėtrą skatinantys informaciniai renginiai, teikiamos aukštos kokybės konsultacinės, trijų pakopų paslaugos. Tikimasi, kad naujų SVV subjektų steigimasis bei esamų SVV subjektų vystymasis ir/arba plėtra sudarys sąlygas naujų darbo vietų steigimui ir esamų darbo vietų išlaikymui.

Projektas finansuojamas pagal 2007-2013 metų Ekonomikos augimo veiksmų programos 2 prioriteto „Verslo produktyvumo didinimas ir aplinkos verslui gerinimas“ VP2-2.2-ŪM-02-K priemonę „Asistentas-4“. Projektui finansuoti iš Europos Sąjungos fondų skirta 288 536,55 Eur (996,3 tūkst. Lt).

Kuriame lietuvos ateiti logo
 
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką