Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ekologija – tik mada? Klystate. Tai 660 mln. eurų kasmet

Paulius Zaviša
LVŽS / Paulius Zaviša
Šaltinis: Politinė reklama
0
A A

Nuo tada, kai paskelbiau kandidatuojantis į Seimą, savo Facebook paskyroje sulaukiu labai daug patarimų, ką reikia daryti. Jūs rašote, kad esate girdėję apie mane iš tokių projektų kaip Neries atgaivinimas, Pušys Klaipėdai ir kartais netgi pagiriate mane už tai. Ačiū. Tačiau čia pat priduriate, kad žmonėms nereikia pušų, žmonėms reikia didesnių algų ir pensijų.

Dar Jūs rašote, kad mokesčiai per dideli. Ir kad kainos per didelės. Žodžiu, Jūs labai aiškiai duodate suprasti, kad norite daugiau pinigų. Ir aš tai suprantu. Tą supranta ir kiti, todėl kiekvienų rinkimų metu politikai žada padidinti algas. Ir Jūs tuo kiekvieną kartą patikite. Šis reiškinys jau tapo graži tradicija.

Esu profesionalus specialistas, o ne politikas, todėl leisiu sau pasakyti tai, ko joks politikas niekada sau neleis: algos aš Jums nedidinsiu.

Toks vienas žymus ponas, vardu Rokfeleris, kartą yra pasakęs „Vieni žmonės dirba, kiti - uždirba”. Ar žinote, kodėl tie kiti – uždirba? Visai ne todėl, kad jie vagys. Jie tiesiog mato visumą. Ta visuma dažnai būna labai didelė, joje lengva pasiklysti ir susipainioti. Todėl dažnas mieliau renkasi didesnės algos pažadą. Tai labai patogu – jeigu alga nepakils, galėsi kaltinti ne save, o tą, kuris žadėjo ją pakelti. Tokiu būdu pats būni tarsi išteisintas, o populistas gauna prieigą prie lovio. Abipusė nauda. Esu profesionalus specialistas, o ne politikas, todėl leisiu sau pasakyti tai, ko joks politikas niekada sau neleis: algos aš Jums nedidinsiu. Tai būtų absurdas. Jau vien todėl, kad ji ir taip padidės, nes Europos Centrinis Bankas (tas, kuris gamina eurus) į rinką įlieja naują trilijoną.

Netikit? Va, prašom - nuoroda.

Jūsų alga tikrai didės, tačiau tai dar nereiškia, kad kartu didės ir Jūsų perkamoji galia. Čia ir yra visas triukas.

Todėl verčiau pakalbėkime apie perkamosios galios didinimą. Mano darbas yra aplinkosauga, kuri, dažno manymu, nesusijusi su ekonomika. Leiskite nesutikti ir atlikti pesimistinio scenarijaus skaičiavimus pagal tai, kas nutiktų jei tiesiog tinkamai suvaldytume jau esamus aplinkosauginius resursus, ateinančius iš ES. Tai – labai svarbi jau minėtos visumos dalis, kurioje tikrai nėra lengva susigaudyti. Tačiau aš Jums padėsiu. Pasiruošę? Tada pirmyn.

Atvykstamasis turizmas pagal prekių ir paslaugų eksportą yra ketvirtoje vietoje pasaulyje, nusileidžia tik chemijos produktų, automobilių ir degalų eksportui.

Turbūt nebus naujiena, jei pasakysiu, kad mūsų žemėje nėra nei naftos, nei aukso, nei deimantų. Mūsų turtas – tai mes patys. Bet mes emigruojame. Vadinasi, emigracija – vienintelis ryškesnis Lietuvos eksportas (dovanokit už sarkazmą). Galima žliumbti ir skųstis, tačiau tai – nuobodu, todėl tai ne mums. Mums kur kas įdomiau ieškoti sprendimų. Pradėkim nuo atvykstamojo turizmo. Juk tai irgi eksportas. Ir visai nemenkas. Atvykstamasis turizmas pagal prekių ir paslaugų eksportą yra ketvirtoje vietoje pasaulyje, nusileidžia tik chemijos produktų, automobilių ir degalų eksportui. Ši ūkinės veiklos sritis yra viena labiausiai besiplečiančių tendencijų pasaulyje, kurianti darbo vietas tiek kvalifikuotai, tiek mažai kvalifikuotai darbo jėgai. 2015 m. turistai mūsų šalyje paliko daugiau nei milijardą eurų.

Netikite? Nuoroda čia.

Labiausiai turistų lankomas miestas Lietuvoje - Vilnius - yra paskutinis regione.

Milijardas - skamba išdidžiai, tačiau neskubėkite džiaugtis. Šioje srityje esame gėdingai atsilikę. Labiausiai turistų lankomas miestas Lietuvoje - Vilnius - yra paskutinis regione. Pralaimima visiems iš eilės. Į šalia esančią panašaus dydžio Krokuvą atvyksta net dešimt kartų daugiau turistų.

Pagrindinės tai lemiančios priežastys - prastas susisiekimas ir išskirtinumo stoka. Susisiekimas – įdomi tema, tačiau dabar pakalbėkime apie išskirtinumą.

Tam, kad pas mus atvažiuotų svečiai, reikialinga priežastis. Priežastis gali būti Eifelio bokštas, kurio mes neturime, arba Egipto piramidės, kurių mes taip pat, deja, nepastatėme. Geriausia, kai ta priežastis yra natūrali.

Mūsų šalies natūralumas ir išskirtinumas – tai gamta. Lyginant su kitomis šalimis esame labai žalias kraštas. Patikėkite, tai gera priežastis mus lankyti. Tačiau, vertinant atvykstamojo turizmo perspektyvas, labai svarbu tą daryti objektyviai. Rekreacinių erdvių vystymas, deja, nebus ta sidabrinė kulka, išsprendžianti susidariusas problemas vienu šūviu.

Todėl, nepaisant ekologinio potencialo, turime atkreipti dėmesį ir į kultūrą, nes ji - papildomas veiksnys, stiprinantis mūsų poziciją išskirtinumo konkurse. Būtent ji suteiktų šaliai reikalingo žavesio, kuris dabar skendi bereikalingai sureikšmintame liūdesio ir alkoholio slogutyje, pačių menininkų dar vadinamame „varvančio čiaupo kultūra”.

Mokesčių rojaus kultūrai sukūrimas – tai patikrintas ir ekonomiškai pasiteisinęs įrankis, duodantis didžiulę naudą visai šaliai.

Keista, kai iš vienos pusės remiame kultūrą subsidijomis, iš kitos pusės apkrauname ją mokesčiais, ir to pasekoje, prieštaraudami menininko prigimčiai, įtraukiame jį į buhalterinių apskaitų „linksmybes”. Mokesčių rojaus kultūrai sukūrimas – tai patikrintas ir ekonomiškai pasiteisinęs įrankis, duodantis didžiulę naudą visai šaliai.

Džiaugiuosi, kad ši mano pozicija pilnai sutampa su LVŽS lyderio R. Karbauskio vizija. Taigi norint stimuliuoti vieną stambiausių ūkinių šakų pasaulyje – atvykstamajį turizmą, būtini trys elementai:

a) patogesnis susisiekimas;

b) išlaisvinta kultūra;

c) orientacija į rekreacinius projektus, t.y. ekologiją ir sveikatinimą.

Šios trys sudedamosios negali būti vykdomos atskira tvarka per savivaldas. Turime tai daryti valstybiniu mastu. Opozicionuojantys demagogai automatu sakys, kad tam nėra lėšų. Tai įprasta situacija, vadinu ją tarpžinybinių kovų produktu. Su tuo susitvarkysiu nesunkiai, bet Jums patariu įsidėmėti tų demagogų veidus. Tai bus melagiai, kurie dėl iracionalių baimių įkaitu laiko visą šalies gerbūvį. Iki 2020 metų ES parama Lietuvos aplinkosaugai pasiruošusi skirti daugiau nei 800 mln. eurų.

Netikite? Štai - nuoroda.

Jei nepasiūlysime deramų projektų, šios investicinės galimybės prapuls. Taip jau yra nutikę. Priminsiu - eina paskutinis penkmetis, kai galime džiaugtis ES lėšomis. Vėliau patys tapsime donorais ir turėsime remti tuos, kuriems bus reikalinga pagalba. Galbūt tai bus Ukraina. Galbūt Gruzija. O galbūt kokie nors Brexit’o, Trump’o, agresyvėjančios Kinijos, Islamo radikalų arba Putino beprotybės padariniai. Ateityje pagalbos prašytojų tikrai netrūks, tai matyti jau dabar. Bet kol kas patys esame paramos gavėjai, tad grįžkime atgal į savo daržą ir pakalbėkime ES peršamą aplinkosaugą.

Ji peršama mums ne veltui. Tai sritis, į kurią Lietuvoje šiuo metu žiūrima kaip į antraplanį dalyką. Pamirštama, kad rekreacijos dėka žmogus generuoja geresnį BVP. Pamirštama, kad žaliosios erdvės mažina smurtinio pobūdžio nusikaltimų skaičių. Taip pat pamirštama apie gamtos gebėjimą mažinti streso lygį ir su tuo susijusius negalavimus. Malonioje aplinkoje maloniau gyventi, o tai sumažins ir didžiausią mūsų baubą - emigraciją.

Ekologija yra ne „viena iš” galimų priemonių, o vienintelis realus būdas, galintis pataisyti šalies ekonomiką greitu laiku.

Visa tai mums yra itin aktualios problemos, kurių sprendimams tenka didelė dalis sumokamų mokesčių. Ir dažnai tik tam, kad bent kosmetiškai pridengtume skyles. Ekologija yra ne „viena iš” galimų priemonių, o vienintelis realus būdas, galintis pataisyti šalies ekonomiką greitu laiku.

Vien tik sveikatos apsaugai bei viešajai tvarkai užtikrinti Lietuva kasmet išleidžia daugiau nei 2 milijardus eurų. Sumaniai pasinaudodami ES parama ir sėkmingai įgyvendinę aplinkosauginius projektus, šias išlaidas galėtume sumažinti bent 5%, o tai jau 100 mln. eurų. Jei prie šio skaičiaus pridėsime atvykstamojo turizmo papildomai generuojamas pajamas (tebunie net ne Estijos ir juoba net ne Lenkijos lygmeniu), jau turėsime mažiausiai 500 mln. papildomų eurų. Jei tikėsime specialistais ir darysime prielaidą, kad rekreacijos dėka bendras vidaus produktas pakils bent 0,5% tai papildomai atnešų į biudžetą dar 60 mln. eurų mokesčių pavidalu. Visa tai – 660 mln. eurų. Kasmet. Vis tiek mažai?

Ką gi, tuomet siūlau pagalvoti apie kitą naudą. Anot specialistų – didžioji dalis mūsų bėdų prasideda mūsų pačių galvose. Būtent čia reikia ieškoti priežasčių, kodėl niekaip negalime mesti rūkyti arba nesusitvarkome su vaikais. Ten pat prasideda ir finansiniai nesklandumai. Tai labai nepatogi tiesa. Kai jos nežinai, būna daug lengviau - tada galima surasti atpirkimo ožį (geriausia - politikierių) ir visas kaltes dėl savo bėdų priskirti būtent jam. Tačiau tai nepakeis esmės. Vienintelis būdas pakeisti esmę – tai pripažinti problemą ir ją ištaisyti. O kas geriausiai taiso galvos problemas? Teisingai, Motina Gamta. Ir taip yra ne todėl, kad aš taip pasakiau. Šitaip pats Dievulis sukūrė. Todėl aplinkosauginio sąmoningumo skatinimas ir yra ta sritis, kuriai atiduodu visą savo laiką ir energiją. Šį bei tą nuveikti man jau pavyko, bet su Jūsų pagalba pavyks dar daugiau. Ačiū, kad skaitėte, kamuolys Jūsų pusėje.

P.S. Rūšiuokite šiukšles. Tai kilnu ir prasminga.

Politinė reklama. Bus apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų kampanijos sąskaitos.​

Politinė reklama
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką