Kaip atrakinti tarptautinį potencialą?
Tarptautiškumo skatinimas, Lietuvos kūrybinės produkcijos matomumas pasaulyje ir formuojami tarptautiniai ryšiai tarp skirtingų šalių bei sektorių kūrėjų, yra būtina sąlyga siekiant didinti kultūros ir kūrybinių industrijų (KKI) sektoriaus konkurencingumą. Skaičiai rodo, kad tarptautiškumo skatinimas yra bene vienas svarbiausių prioritetų visoje ekonomikos grandinėje. Lietuviškos kilmės kūrybinių industrijų eksportas, pastaruosius 10 metų nuosekliai augęs, 2023 m. stipriai smuko iki -14,9% ir 2024 m. dar nebuvo pajėgus atsitiesti. Svarbu ir tai, kad sektoriaus sukuriama apyvarta ar pridėtinė vertė kasmet auga greičiau nei eksporto apimtys. 2015-2024 m. lietuviškos kilmės KKI eksportas vidutiniškai kasmet paaugo 7,5%, kuomet sektoriaus apyvarta tuo pačiu laikotarpiu – 9,9%, o pridėtinė vertė – 10,6%.
Ką gali pasiūlyti Lietuva? Pirma, Lietuvos kūrybiniame sektoriuje šiandien ypač išsiskiria aukštosioms technologijoms imlios sritys, tokios kaip žaidimai. Vien Lietuvoje ši industrijos dalis generuoja daugiau nei kelis šimtus milijonų eurų pajamų. Taip pat audiovizualiniai projektai – nuo virtualiais sprendimais sukurto kino iki pavienių technologijomis grįstų projektų. Antra, Lietuvoje yra stiprių informacinių technologijų, dizaino, architektūros, kūrybinių industrijų specialistų. Trečia, maža Lietuvos rinka ir gana ribotos galimybės plėstis lokaliai didina kūrėjų motyvaciją savo kūrybinį potencialą išnaudoti ir už šalies ribų.
Klaidos, kurios neretai kartojasi, yra susijusios su pasirinktų eksporto rinkų pažinimu ir tinkamų eksporto strategijų parengimu. Produktai ar paslaugos turi būti adaptuotos tam tikram regionui. Pavyzdžiui, Europos Sąjunga pasižymi stipria inovacijų integracija leidybos, architektūros, dizaino srityse. Šiaurės Amerika, ypač Jungtinės Amerikos Valstijos, demonstruoja lyderystę audiovizualinių medijų, kino, reklamos ir kūrybinių technologijų industrijose. O Azija – neatsiejama nuo skaitmeninių technologijų integracijos į kūrybinius procesus. Taigi yra labai svarbu išmanyti specifiką ir labai gerai apgalvoti kokį vertės pasiūlymą norima nunešti į užsienio rinką, kuo kūrėjas gali būti įdomus ir išskirtinis. Tą kūrėjai turės galimybę padaryti Inovacijų agentūros vykdomo projekto „Kūrybinio verslo akceleravimas“ eksporto akceleratoriuje.
Technologijos kūryboje – ne baubas, o galimybė
Technologijos yra vienareikšmiškai neatsiejama kūrybinio proceso dalis, nes sparičiai besivystantis dirbtinis intelektas, plačiai naudojami ir testuojami virtualios realybės sprendimai nepalieka kūrėjų nuošaly, ypač tų, kurie siekia adaptuotis prie auditorijos poreikių. Vartotojai tampa vis labiau išrankūs, nes yra galimybė tradicines kultūrines pramogas keisti virtualiomis patirtimis ir padidinti kūrybinių potyrių lauką. Kita vertus, technologijos padeda skirti daugiau laiko kūrybai ir idėjoms, išplėsti produktų ir paslaugų testavimo galimybes. Kitaip tariant, technologijos – įrankis, leidžiantis išbandyti skirtingas kūrybines idėjas ir eksperimentuoti.
Technologijų ir meno sąveiką apibūdina vis dažniau girdimas „ArtTech“ terminas, tačiau jis gali skambėti gana sudėtingai. Vienas apibrėžimų, kad tai – greitai besivystanti inovacijų kultūros ir kūrybinių industrijų sektoriuje ekosistema, kurioje kūrėjai, kultūros ir meno organizacijos, startuoliai, smulkus ir vidutinis verslas kuria inovatyvius, dažniausiai naujausiomis technologijomis grįstus sprendimus kultūros sektoriaus iššūkiams spręsti ar integruoja technologijas į kūrybinius procesus.
Paprasčiau tariant, „ArtTech“ sujungia vieną labai svarbų kultūros ir kūrybinių industrijų sektoriaus išskirtinumą – gebėjimą būti tarp skirtingų sektorių ir formuoti savo ne kaip atskiros ir specifinės nišos įvaizdį, bet kaip kitoms verslo sritims naudingą partnerį, gebantį generuoti inovatyvias, socialiai atsakingas ir technologijomis paremtas idėjas. Kartu su tuo įtraukiamas privatus ir viešasis sektorius.
Svarstant apie ateitį, „ArtTech“ taps pagrindu kūrybos ir technologijų kaip vientisos ekosistemos formavimuisi, sujungiant skirtingas sritis ir prisidedant ne tik prie ekonominio sektoriaus potencialo didinimo, bet ir prie visuomeninių globalių problemų sprendimo.
Ne tik kūrybinė, bet ir socialinė vertė
KKI veikia ne tik ekonominėje, bet ir socialinėje, kultūrinėje bei edukacinėje plotmėse, todėl gali spręsti socialinės atskirties, bendruomenių silpnėjimo, psichikos sveikatos, kultūrinės nelygybės ar pilietinio įsitraukimo stokos problemas. Ypač daug socialinio poveikio apraiškų galima matyti regionuose, kur vietos bendruomenės dalijasi idėjomis, sprendžia vienišumo, užimtumo problemas, skatina verslumą, kuria socialinius verslus.
Šalia socialinio poveikio atsiranda ir socialinių inovacijų terminas, kuris apibrėžiamas kaip atskleidžiantis naują idėją (produktai, paslaugos ar modeliai), kuria tenkinami įvairaus pobūdžio socialiniai poreikiai, sprendžiamos socialinės, ekonominės ar aplinkosaugos problemos bei daromas socialinis poveikis. Kultūros ir kūrybinės industrijos, ypač kūrybingumą ir technologijas sujungiantis „ArtTech“, yra vieni svarbiausių katalizatorių socialinių inovacijų kūrime.
Socialinių inovacijų pavyzdžių Lietuvoje dar turime gana mažai, lyginant su Nyderlandais, Jungtine Karalyste ar Danija, kur kūrėjai įsitraukia į psichikos problemų, demencijos ar ateities mokymosi aplinkų sprendimų kūrimą.
Lietuvoje vis dar turime nedaug pavyzdžių, nes trūksta suvokimo, kas yra socialinis poveikis ar socialinės inovacijos, o stipriems projektams neretai stinga ir lėšų dėl tvarių finansavimo mechanizmų nebuvimo. Didžioji dalis iniciatyvų remiasi projektinėmis lėšomis, todėl sudėtinga yra kurti ilgalaikes perspektyvas. Svarbiausia artimiausio meto užduotis – didinti sektoriaus žinojimą ir supratimą, kad kūrybiniai sprendimai gali generuoti ne tik ekonominę grąžą, bet ir prisidėti prie socialinės gerovės kūrimo.
Apibendrinant, trys kultūros ir kūrybinių industrijų „drambliai“ atspindi poreikį formuoti sektoriaus ateitį remiantis keliais esminiais principais: pirma, orientuotis į kūrybinio potencialo išnaudojimą skatinant veikti plačiau, už sektoriaus ribų, bendradarbiaujant su kitais verslo segmentais; antra, kviesti šios srities atstovus į jiems skirtas specializuotas programas ir gilinti verslumo, socialinių inovacijų, technologinių galimybių aprėpties, tarptautiškumo žinias; trečia, skatinti sektorių išnaudoti technologinius sprendimus kaip įrankius ir susitelkti ties kūrybinių produktų ir paslaugų vertės pasiūlymų konstravimu.
