Sėkmingas verslo kūrimas yra ilgalaikis ir daug išteklių reikalaujantis procesas: investicijų tiek finansų, tiek laiko, tiek ir įdėtos energijos atžvilgiu. Tačiau bet kuri įmonė gali atsidurti pavojuje, jei gamtos stichijos padaro realius nuostolius, sugadindamos nekilnojamąjį turtą, transporto priemones ar sustabdydamos kasdienę veiklą. Siekiant apsaugoti per metus kurtą verslą, būtina tiek prevencija, tiek draudimas.
Audra gali privesti įmonę prie prastovų
Šildymo įrenginiai, serveriai, gamybos linijos ir kita technika yra būtini bene kiekvienos įmonės kasdienei veiklai. Elektros svyravimai ar pertrūkiai gali sugadinti įrangą ar net ją visiškai sunaikinti. Pavyzdžiui, elektros tiekimo sutrikimas gali sugadinti gamybos įrenginį, kurio neįmanoma greitai pataisyti ar pakeisti, o naujos technikos pristatymas gali užtrukti savaites ar net mėnesius. Dėl to gamybinės įmonės veikla gali būti sutrikdyta arba, blogiausiu atveju, sustabdyta.
„Žaibo smūgis gali sukelti gaisrą, kuris gali sustabdyti įmonės veiklą neapibrėžtam laikui. Todėl pastatų savininkus raginame įsitikinti, ar visi jų pastatai ir juose esanti įranga yra apsaugota žaibosaugos sistema. Deja, mūsų patirtis rodo, kad klientai dažnai užtikrina priešgaisrinę signalizaciją, bet nepakankamai rūpinasi žaibosauga, o tai gali lemti rimtus nuostolius“, – pabrėžia „If“ komercinių draudimo produktų rizikos vadovas Saulius Baranauskas.
Kruša gali padaryti dešimčių tūkstančių eurų nuostolius
Vasarą vis dažniau girdime orų prognozes, kuriose įspėjama apie galimą krušą. Lietuvos gyventojai pastaraisiais metais patyrė šios gamtos stichijos jėgą. Kruša gali apgadinti tiek kilnojamąjį, tiek nekilnojamąjį turtą – įlenkti automobilių kėbulus, išdaužyti langus ir t.t.
Remiantis „If“ statistika, 2024 m. vasarą Lietuvoje užfiksuota viena stipriausių audrų, kai didelių krušos ledėkų kritimas sugadino įmonių automobilių parkus, įskaitant lengvuosius automobilius ir specialiąją techniką.
„Kartais manoma, kad viską galima pataisyti, tačiau verslo veikla gali būti smarkiai sutrikdyta, jei įmonė neturi kito automobilio ar specialios technikos, galinčios iškart pakeisti sugadintą transportą. Tai gali uždelsti žaliavų ar prekių pristatymą klientams ir partneriams“, – atkreipia dėmesį S.Baranauskas.
Potvynių rizika dėl padidėjusio kritulių kiekio
Besikeičiantis klimatas ir rekordiniai kritulių kiekiai lemia tai, kad potvyniai gali kilti net tose vietovėse, kurios anksčiau jų nebuvo.
„Potvynis gali sugadinti pastatų struktūrą, sunaikinti sandėliuose laikomas prekes bei gamybos įrenginius. Jei prekės ar žaliavos laikomos ant palečių, tai gamybiniai įrenginiai dažniausiai stovi tiesiai ant grindų, todėl prasiskverbęs vanduo gali padaryti didžiausią žalą būtent įrangai“, – sako S.Baranauskas.
Be to, 2024 m. istorinių potvynių metu daugybė automobilių buvo taip sugadinti, jog jų remontas tapo ekonomiškai net netikslingas. Dešimčių automobilių nebuvo įmanoma suremontuoti, o trys iš jų, buvę toje pačioje požeminėje stovėjimo aikštelėje, buvo visiškai nurašyti. Bendrovė kompensavo už juos 130 tūkst. eurų“, – pasakoja ekspertas.
