Dabar populiaru
Publikuota: 2018 liepos 3d. 10:58

Investavimas – sudėtinga? Sužinokite, kas padės išspręsti šį klausimą

„INVL Asset Management“ Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas
Partnerio nuotr. / „INVL Asset Management“ Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas

Kol nemoki važiuoti dviračiu, tai gali atrodyti sudėtinga, tačiau vieną kartą išmokus, tai atveria naujas galimybes. Būtent tokią analogiją su investavimu nurodo vienos pirmaujančių turto valdymo bendrovių Lietuvoje „INVL Asset Management“ Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas.

Gerėjant ekonominei situacijai Lietuvoje, vis daugiau šalies gyventojų gali atsidėti dalį savo pajamų ateičiai, tačiau grynųjų laikymas banko sąskaitoje tėra tik viena iš galimybių taupyti.

V. Rūko teigimu, investavimas – tai išmintingas taupymas, vis dėlto tikėtina, kad dėl nepakankamai turimos informacijos ar ryžto stokos gyventojai užkerta sau kelią į finansiškai naudingesnį taupymą. Tačiau tokiu atveju visuomet galima pasikonsultuoti su turto valdymo bendrovės specialistais.

Didžiausia dalis vis dar taupo „kojinėje“

Kaip rodo šių metų vasarį „Spinter tyrimų“ atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas, šalyje taupo 62 proc. gyventojų. Tuo tarpu turinčių savo ar šeimos finansinį planą tarp apklaustųjų šiemet buvo vos 23 proc., ir didžioji jų dalis planavo finansus iki 10 metų laikotarpiui.

Didžioji taupančiųjų dalis (34 proc.) teigė, kad per mėnesį sutaupo nuo 51 iki 100 eurų, dar 29 proc. – 21-50 eurų. 101-200 eurų sutaupo 14 proc. taupančiųjų, o 8 proc. santaupoms atideda iki 20 eurų.

Tikėtina, kad gerėjant ekonominei padėčiai vis daugiau gyventojų susimąstys apie ilgalaikį taupymą ir kur galima saugiai bei efektyviai investuoti santaupas. Juoba, kad indėlių palūkanos, palyginus su infliacija, šiuo metu vertės neatneša, o namuose saugomi pinigai kelia baimę, kad vieną dieną apsilankius vagims jų neliks.

Investavimo specialistas V. Rūkas teigė, kad investavimo nereikėtų bijoti ir jo galima išmokti.

„Investavimas – tai, kaip važiavimas dviračiu. Kol nemoki, gali atrodyti sunku, bet, kai išmoksti, tiesiog važiuoji. Žinoma, jei užsinori eiti į profesionalų sportą, tai jau sudėtingiau. Bet išmokti važiuoti nėra sudėtinga ir pastaraisiais metais matome, kad šalies gyventojams ši tema rūpi“, – palyginimu pasidalijo ekspertas.

Nuo ko pradėti

Investavimo eksperto pastebėjimu, jei Lietuvos gyventojas nusprendžia taupyti, o ne tik laikyti savo santaupas banko sąskaitoje ar indėlyje, dažniausias pasirinkimas – nekilnojamasis turtas.

„Jei indėlį laikytume investavimu, tai dažniausiai žmonės kaupia pinigus būtent indėliuose ar tiesiog sąskaitoje, bet aš to investavimu nepavadinčiau. Žinoma, tai daryti reikia. Reikia turėti buferį“, – komentavo „INVL Asset Management“ atstovas.

Be indėlių, nekilnojamojo turto siūloma dalį pinigų investuoti ir į akcijas, obligacijas. Vis dėlto, kaip pastebėjo specialistas, tarp šalies gyventojų investavimas į šias turto klases vis dar vangus.

„Kalbant apie rizikingumą investuojant į skirtingas turto klases, nekilnojamasis turtas kartu su akcijomis dalijasi pirma ir antra vieta. Ypač, jei nekilnojamajam turtui įsigyti yra panaudojama paskola. Tokia investicija gali tapti itin rizikinga, nes užtenka nedidelio svyravimo, kad ji taptų neigiama arba išvis nieko neliktų. Vis dėlto jei nekilnojamajam turtui įsigyti nėra naudojama paskola, ši turto klasė mažiau rizikingesnė nei akcijos“, – aiškino V. Rūkas.

Specialistas paminėjo, kad vieno recepto, į kurią turto klasę geriausia investuoti nėra: kiekvieno asmens situacija yra individuali. Svarbiausias patarimas – savo investicinį portfelį diversifikuoti, turimas lėšas investuoti į skirtingas turto klases, o ne viską sudėti į vieną krepšį.

„Patarimas išskaidyti savo portfelį tinka visiems. Čia tik jau atsiranda skirtingos proporcijos, į ką ir kiek investuoti pagal asmeninius poreikius ir galimybes“, – kalbėjo pašnekovas.

Pasiteiravus, kada gyventojas turėtų pradėti mąstyti apie investavimą, o ne tik taupymą grynaisiais, V. Rūkas atsakė: „Žinoma, minimalų atlyginimą uždirbančiam žmogui turėtų pirmiausiai rūpėti ne investavimas, o didesnių pajamų siekimas. Tačiau, jei žmogus pagal savo pajamas sugeba taupyti ir gali atsidėti 5, 10 ar net 30 proc. savo pajamų, jis turėtų galvoti apie išmintingą taupymą, kur santaupos sudėliojamos į atskirus krepšelius“.

V. Rūkas nuramino ir tuos, kurie galvoja, kad investuoti galima tik tuomet, jei turi prikaupęs daug pinigų ar pajamos yra labai didelės. Pasak pašnekovo, investuoti galima pradėti ir nuo nedidelių sumų, net nuo kelių šimtų eurų, vėliau kas mėnesį prisidedant dešimtimis eurų.

Siūlo pagalvoti apie trečios pakopos pensijų fondus

Investavimo specialistas taip pat siūlo nepamiršti, kad dar vienas iš kaupimo būdų – trečios pakopos pensijų fondai.

Pasak jo, tai vienas iš pirmųjų žingsnių, kuriais siūloma pasidomėti investuoti pradedančiam gyventojui.

„Taupyti trečioje pakopoje yra išmintinga ir dėl to, kad jokia kitokia investicija negali konkuruoti su ta, kuriai teikiama valstybės parama. Šiuo metu valstybė skatina atsidėti pensijai trečiojoje pakopoje papildomai ir tam suteikiama gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata“, – pasakojo V. Rūkas.

Be to, kaupiant trečios pakopos pensijų fonduose, į juos norimas net ir keliasdešimt eurų sumas galima pervesti pasirinktu dažnumu, taip pat neribojamas šių fondų skaičius. Šie fondai Lietuvoje veikia nuo 2004 metų, tad galima įvertinti ir jų ilgalaikius rezultatus, be to, yra įvairaus rizikingumo trečios pakopos pensijų fondų, tad galima pasirinkti sau patraukliausią.

Būtent dėl to, jo nuomone, išmintingas taupymas turėtų prasidėti nuo papildomo kaupimo pensijai trečioje pakopoje: „Ir tik po to ieškoti kitų alternatyvų investavimui“.

Vis dėlto V. Rūkas prieš tai siūlo susitaupyti „buferį“ sukauptais pinigais apsisaugant nuo to, jei investuoti nusprendęs gyventojas netektų darbo ar pajamų. Taip pat vertėtų pagalvoti apie gyvybės draudimą, jei asmuo yra šeimos maitintojas ir, nutikus nelaimei, tai turėtų įtakos šeimos gerovei.

Investavimo į skirtingas turto klases skirtumai

V. Rūkas paminėjo, kad vangiausiai, skirtingai nei Vakarų Europoje ar Skandinavijoje, Lietuvos gyventojai renkasi investicijas į akcijas ir obligacijas, nors, pavyzdžiui, praėjusiais metais būtent investicijos į lietuviškas įmonių akcijas atnešė didžiausią – net 17 proc. metinę grąžą. Vis dėlto nereikėtų pamiršti, kad su didesne galimybe uždirbti yra ir didesnė rizika.

Akcijų rinkos leidžia uždirbti daugiau, bet ir netikėtų įvykių ar procesų atveju jų vertė gali ir daug greičiau nukristi nei, pavyzdžiui, saugesnės turto klasės – obligacijų, kurias leidžia valstybės ar įmonės.

Iš kitos pusės dėl dabartinių centrinių bankų veiksmų obligacijų pajamingumai šiuo metu yra žemi: „Todėl reikėtų labai atidžiai rinktis, į kokias obligacijas investuoti arba kokius obligacijų investicinius fondus rinktis, kad būtų uždirbta grąža su adekvačia rizika“.

„Vis dėlto geriausias grąžos ir rizikos santykis pasiekiamas diversifikuojant savo portfelį, kur turėtų būti ir obligacijų, ir akcijų, ir indėlių, ir nekilnojamojo turto. Jei būtent suformuojamas toks portfelis, jis turėtų duoti su mažais svyravimais reikšmingą grąžą“, – aiškino pašnekovas.

Apžvelgiant 2017 metų duomenis, gana nemažą grąžą atnešė ir investicijos į nekilnojamąjį turtą bei nuomą. Kaip skaičiuoja Lietuvos investicijų indeksą skelbianti „INVL Asset Management“, būsto nuomai, įvertinus sąnaudas, praėjusiais metais grąža siekė 7,7 proc., o pačio būsto kaina pakilo 3,6 proc. Tuo metu Lietuvos ilgalaikių obligacijų – 0,4 proc., indėlių – 0 proc. Primename, kad pernai vidutinė infliacija arba kainų augimas siekė 3,7 proc.

Įrankis investicijų grąžai įvertinti

„INVL Asset Management“ pastaraisiais metais skelbia Lietuvos investicijų indeksą, kuris lygiomis dalimis apima pagrindinių šalies turto klasių – indėlių, ilgalaikių obligacijų, būsto nuomai (nuo 2016 m. vertinamos ir sąnaudos) bei įmonių akcijų grąžą – ir leidžia įvertinti investavimo galimybes.

Per 2017 metus 6,3 proc. pasiekusi indekso grąža didėjo, tačiau kiek lėčiau nei per 2016 metus, kai siekė 6,7 proc. – pernai šiek tiek mažesnį indekso kilimą lėmė lėtesnis obligacijų ir būsto nuomai grąžos augimas.

Remiantis indeksu, vidutinė metinė investicijų grąža Lietuvoje 1996–2017 m. laikotarpiu buvo 10,3 proc., per pastarąjį dešimtmetį – 3,9 proc. ir viršijo daugelį alternatyvų. Tai patvirtina ilgalaikio investavimo naudą, ypač išskaidant investicijas įvairiomis kryptimis.

V. Rūko teigimu, atskirų turto klasių grąža skirtingais periodais skiriasi, todėl siekiant sumažinti riziką ir išlaikyti investicijų pelningumą, investicijas rekomenduojama nukreipti į įvairias sritis.

Be to, bendrovė apžvelgia ir pasaulio turto klasių uždirbtą grąžą, kurią galima palyginti su Lietuvos turto klasėmis.

Lietuvos ir pasaulio turto klasių grąžos pokyčiai 1996-2017 m.

Lietuvos investicijų indekso grąžos pokytis (lyginant su kitomis šalies turto klasėmis)

Lietuvos įmonių akcijų grąžos pokytis 1996-2017 m. (lyginant su kitomis šalies turto klasėmis)

Būsto nuomai grąžos Lietuvoje pokytis 1996-2017 m. (lyginant su kitomis šalies turto klasėmis)

Lietuvos ilgalaikių obligacijų grąžos pokytis 1996-2017 m. (lyginant su kitomis šalies turto klasėmis)

Lietuvos indėlių grąžos pokytis 1996-2017 m. (lyginant su kitomis šalies turto klasėmis)

Investuodami prisiimate investicinę riziką. Investicijos gali būti ir pelningos, ir nuostolingos, Jūs galite negauti finansinės naudos, prarasti dalį ar net visą investuotą sumą. Investicijų praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų. Valdymo įmonė negarantuoja investicijų pelningumo. Priimant sprendimą investuoti, reikia įvertinti visas su investavimu susijusias rizikas bei pagrindinės informacijos investuotojams dokumentus, susipažinti su taikomais atskaitymais (mokesčiais), taisyklėmis ir kitais dokumentais. „INVL Asset Management” nėra atsakinga už šios informacijos netikslumus, pasikeitimus, taip pat ir nuostolius, kurių gali atsirasti, kai investicijos grindžiamos šia informacija. Tekste pateikiami vertinimai yra pagrįsti skaičiavimais apibrėžtomis sąlygomis ir nėra patikimas būsimų rezultatų rodiklis. Daugiau informacijos apie Lietuvos investicijų indeksą skaitykite čia.

Asmenims, dalyvaujantiems II pakopos pensijų kaupimo sistemoje, valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija yra proporcingai mažinama įstatymų nustatyta tvarka. Sudaryta II pakopos pensijų kaupimo sutartis negalės būti nutraukta, išskyrus pirmą kartą sudarytą II pakopos pensijų kaupimo sutartį, kurią dalyvis turi teisę vienašališkai nutraukti per 30 kalendorinių dienų nuo šios sutarties sudarymo, apie tai raštu pranešęs pensijų kaupimo bendrovei. Valdymo įmonės valdomų pensijų fondų dokumentus galite rasti čia.

Partnerio turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Atgal į mokyklą

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką