Klaipėdos Fridricho priemiestyje alaus darykla Reinckių giminės buvo įkurta 1784 metais, o neužilgo ji susijungė su kitu sėkmingu dvarininko Teodoro Preusso bravoru. Prieš 230 metus buvo laikotarpis, kai kilo, plėtėsi Mėmelio miestas ir uostas, žiniomis bei pasiekimais tobulėjo ir vietos aludarystė – gero alaus nebereikėjo vežti iš Tilžės ar Karaliaučiaus. Neužilgo šį alų gėrė ir Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas III, kai karo su Napoleonu laikais 1807 m. kartu su karališkuoju dvaru savo sostinę buvo perkėlęs į Klaipėdą.
Koks yra naujasis „Švyturio“ įkūrėjui skirtas alus?
Tai yra skaidrus ir lengvas, 5 proc. stiprumo, šviesaus gintaro spalvos alus. Į jį stengiausi sudėti visas geriausias 230 jubiliejų švenčiančios alaus daryklos tradicijas ir Klaipėdos aludarių sukauptą patirtį.
Kurdama alų, dažnai recepte ieškau harmonijos – šio alaus skonyje ir aromate dominuoja miežinio salyklo derinys, harmoningai papildytas lengvu apynių kartumu. Miežių salyklą papildžius nedidele dalimi karamelinio salyklo, pavyko išgauti šviesaus gintaro spalvos žemutinės fermentacijos lagerį.
„Švyturio“ įkūrėjo vardu pavadintam alui skyrėme geriausias žaliavas. Ypatingo aromato ir kilmingumo šaltyje subrandintam „J.W. Reincke“ suteikia kilmingieji apyniai. Man jie primena tarsi tik ką nuskinto žalio apynio kvapą.
Ar kurti daryklos įkūrėjo vardo alų buvo didelis iššūkis?
Kurdama „J. W. Reincke“ receptą, galvojau apie daryklos įkūrėją – kokio alaus jis galėjo tikėtis iš savo daryklos po kelių amžių ir kuo galėtume jį nustebinti šiandien. Neabejoju, kad Klaipėdos daryklos įkūrėjas būtų patenkintas šio alaus balansu ir harmonija bei naudojamomis geriausiomis žaliavomis ir kilmingaisiais apyniais. Kurdama alų ypatingai progai, norėjau, kad jis būtų mėgstamas daugelio, kaip kad anksčiau buvo populiarus J. W. Reinckės verdamas alus.
Iš istorinių šaltinių žinoma, kad iki Reinckės daryklos mūsų mieste buvo daugiausiai maži, viršutinio rūgimo (elio) alaus bravorai. Reinckės giminė perėmė iš Bavarijos ir Bohemijos atėjusius naujus lagerio alaus gamybos metodus. Juk dar 1883 metais Klaipėdos aludariai gavo pirmąjį aukso medalį amatų ir žvejybos parodoje. Galbūt sėkmę nešė ir įmonės emblemoje išlaikytas Reincke šeimos herbas su jūriniu ereliu. Alaus darykla čia išlaikė visus santvarkų pasikeitimus, pragyveno karus ir negandas.
Vis dėlto įsitikinusi, kad pirklys Reincke ir Klaipėdos aludariai pavydėtų man kūrybos galimybių. Per amžius ištobulėjo žaliavos, galimybės išvirti, sufermentuoti, subrandinti rūsiuose alų.
Ar dirbdama Kulių vartų gatvėje, jaučiate senųjų aludarių įkvėpimą?
Iš tikrųjų alaus daryklai pasisekė, kad ji išliko toje pačioje vietoje, kaip ir prieš šimtmečius – dabartinėje Kulių vartų gatvėje. Šis vaizdas atsispindi ir „J. W. Reincke“ alaus pakuotėje.
Per tuos metus, kai dirbu „Švyturyje“, jis pasikeitė neatpažįstamai į gerąją pusę. Dabar užtikrinti alaus kokybę, kurti skonius, naudoti visas man reikiamas medžiagas aš turiu didžiules galimybes. Vis dėlto būnant senuosiuose rūsiuose, kur horizontaliose talpose bręsta alus, malonu pajusti gerą prabėgusių amžių ir čia dirbusių žmonių dvasią.
„J. W. Reincke“ alus išpilstytas 0,5 l rudo stiklo buteliuose bei 0,568 l (pintos) talpos skardinėse su sėkmę jam jau kelis amžius nešančiu Reinckių šeimos herbu bei istoriniu alaus daryklos Klaipėdoje vaizdu.
