Dabar populiaru
Publikuota: 2015 rugpjūčio 10d. 13:12

Kaip iš tikrųjų vyksta finansinių įstaigų priežiūra? (tikrinamojo akimis)

Dokumentai.
Dokumentai.

Lietuvos bankas atlieka visų Lietuvoje veikiančių finansinių įstaigų priežiūrą. Į jų akiratį patenka ne tik komerciniai bankai, bet ir kredito unijos, mokėjimų ir elektroninių pinigų įstaigos, vertybinių popierių ir draudimo rinkos dalyviai. Patikrinimus šiose įstaigose vykdo Lietuvos banko Priežiūros tarnyba. Ji užtikrina, kad net ir elektroninių pinigų įstaigos yra tikrinamos taip pat griežtai, kaip ir komerciniai bankai. Pirmoji ir aktyviausiai veiklą išvysčiusi elektroninių pinigų įstaiga Lietuvoje „EVP International“, plėtojanti mokėjimų sistemą „Paysera“, dalinasi įspūdžiais apie Lietuvos banko atliekamus patikrinimus.

Lietuvos bankas vykdo ne tik nuolatinę elektroninių pinigų įstaigų dokumentinę priežiūrą, bet ir periodiškai inspektuoja, analizuoja įstaigų finansinę būklę bei veiklos duomenis ir tendencijas, rengia įvairius teisės aktus.

„EVP International“ jau du kartus teko patirti, jog šių nuostatų ir įstatymo raidės Lietuvos banko specialistai kartais laikosi taip pareigingai, kad prasilenkia su realybe ir priverčia stebėtis.

Esame įsitikinę, jog patikrinimai tik įrodo mūsų  klientams, jog veikiame pagal lygiai tokias pat griežtas priežiūros taisykles, kaip ir seniai Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai ar draudimo kompanijos.

„Ar taip pat griežtai ir ar iš viso tikrinamos kitos dvi Lietuvoje veikiančios elektroninių pinigų įstaigos, girdėti neteko, nors apie atliktus patikrinimus Lietuvos bankas paprastai visuomet informuoja savo svetainėje praėjus 30 dienų po patikrinimo išvadų pateikimo. Galbūt dėl to, kad tos įmonės yra labai mažos, jos ir nebuvo tikrinamos? Tuo metu „EVP International“ kruopščiai tikrinta jau du kartus. Esame įsitikinę, jog patikrinimai tik įrodo mūsų  klientams, jog veikiame pagal lygiai tokias pat griežtas priežiūros taisykles, kaip ir seniai Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai ar draudimo kompanijos. Tiesa, po įvykdytų patikrinimų ir išsakytų pastabų, matome, jog Lietuvos banko specialistai ne visada atsižvelgia į įmonės teikiamų paslaugų ir veikimo principų specifiką, kuri dažnai skiriasi nuo komercinių bankų. Dėl šių priežasčių kai kurie reikalavimai ir pastabos kartais kelia šypseną, bet tai normalu, juk visur dirba žmonės“, – pasakojo „EVP International“ generalinis direktorius Kostas Noreika.

Lietuvos banko Priežiūros tarnyba dirbdama derina du metodus – dokumentinę priežiūrą ir inspektavimą. Įstaigos kas ketvirtį reikalaujama pateikti ataskaitas apie apyvartas, klientų laikomų pinigų sumą, atliekamų operacijų skaičių ir pan. Šūsnies dokumentų prašoma ir prieš pat atliekant inspektavimą – jie išnagrinėjami prieš atvykstant į įstaigą. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos specialistams atvykus į tikrinamą įstaigą, ne tik prašoma pateikti įvairius dokumentus, tvarkas, aprašymus, bet ir tikrinamas įstaigos darbas.

„Lietuvos banko specialistams turime suteikti prieigą prie visų reikalingų dokumentų, sudaryti sąlygas pabendrauti su atsakingais asmenimis. Numatyta, jog Lietuvos bankas turi įspėti tikrinamą įstaigą apie planuojamą inspektavimą prieš dvi savaites. Tačiau dažnai to laiko pasiruošimui yra per mažai – reikia surinkti vis kitokią, tik Lietuvos bankui naudingą statistiką, išnagrinėti ją skirtingais pjūviais. Be to, kartais tenka tam tikrus atsakingus darbuotojus net atšaukti iš atostogų ar komandiruočių. Juo labiau, patikrinimai neturi kažkokio bent jau preliminaraus mums žinomo grafiko. Lietuvos bankas pats nusprendžia, kada juos atlikti“, – pasakoja K. Noreika.

Po patikrinimo įstaigoje, Lietuvos banko specialistai skiria laiko informacijos nagrinėjimui ir aptarimui, išsako žodines pastabas bei daugiausiai per tris mėnesius paruošia patikrinimo ataskaitos projektą, kuriame pateikiami komentarai, kaip įstaiga atitinka teisės aktų reikalavimus. Tikrinamai įstaigai suteikiama teisė ataskaitą pakomentuoti ir tada ataskaita yra pateikiama Lietuvos banko komisijai. Ši perskaičiusi ataskaitą leidžia žodžiu išsakyti inspektuotos įstaigos atstovui paskutinius pastebėjimus ir per 30 dienų viešai paskelbia verdiktą. Įstaiga taip pat turi pateikti planą, kaip ir kada bus pašalinti trūkumai, dėl kurių išsakyti komentarai, o jie išsakomi visuomet.

Pavyzdžiui, Lietuvos bankas mato riziką tame, kad „EVP International“ pristato labai daug naujų produktų ir paslaugų, tačiau ne visi šie veiksmai yra smulkiai dokumentuojami ruošiant išsamius jų projektus.

Mokėjimų sistema „Paysera“ naudoja savo sukurtą ir nuolatos mokinamą stebėjimo sistemą, kuri padeda iki minimumo sumažinti neteisėtų pervedimų riziką.

„Jiems atrodo, kad nedarome kruopščių projektų atsiperkamumo vertinimų, nes neruošiame didžiulio pundo aprašymo dokumentų, o dažniau laikomės trumpos ir esminės dokumentacijos.  Mes atsižvelgiame į tai, kad projektas anksčiau buvo sėkmingai įgyvendintas kitų institucijų ir vadovaujamės protingumo principu, stengdamiesi neapsikrauti per dideliu kiekiu tyrimų ar dokumentacijos. Pavyzdžiui, kredito kortelių suteikimas savo klientams. Visi komerciniai bankai jau tai yra įgyvendinę, mes tą projektą ruošiame su partneriu, kuris šioje srityje sėkmingai dirba daugiau kaip 10 metų. Tačiau Lietuvos bankas mano, kad šio projekto rizika turėjo būti vertinama pasitelkus glėbį papildomų tyrimų ir protokolų“, – stebisi K. Noreika.

Dar viena keista Lietuvos banko pastaba „EVP International“ – įmonė esą statistiškai pateikia per mažai pranešimų apie įtartinus klientus. Kadangi komerciniai bankai jų pateikia daugiau, Lietuvos bankas mano, kad ir kitų įstaigų skaičiai turėtų būti panašūs ir neįvertina esminių komercinių bankų bei elektroninių pinigų įstaigų skirtumų. Pavyzdžiui, to, kad elektroninių pinigų įstaigų didelę  klientų dalį sudaro būtent elektroninio verslo atstovai – solidžios ir daugelį metų internetiniame versle sėkmingai veikiančios įmonės.

Pavyzdžiui, po pirmojo „EVP International“ inspektavimo 2014 metais, Lietuvos bankas nusprendė, jog ši įstaiga neteisingai taiko nuosavo kapitalo skaičiavimo metodą. Ši situacija susiklostė dėl skirtingo su elektroninių pinigų leidimu susijusių ir nesusijusių paslaugų traktavimo. „EVP International“ norėdama išvengti nesklandumų tiesiog parinko kitą, įstatyme numatytą, skaičiavimo metodą, tačiau neketinama nevienodo įstatymo supratimo palikti likimo valiai – kaip ir dera, apskundė tokią išvadą teismui.

„Mūsų nuomonei pritaria ir nepriklausomi teisės ekspertai. Ir nors skaičiavimo metodas, neturi jokios įtakos, dėl ramybės mes jį pakeitėme į tą, dėl kurio skaičiavimo principų nuomonės sutapo. Tiesiog kartais reikia iki galo išsiaiškinti teisingą įstatymo traktavimą, o dažnai net ir nebijoti siūlyti pačių įstatymų pakeitimų“, – mano „EVP International“ vadovas.

K. Noreika pasidžiaugė, jog išsakydamas pastabas Lietuvos bankas nepamiršta ir pagirti (tiesa, tik žodžiu). „EVP International“ Priežiūros institucijos buvo teigiamai įvertinta dėl itin gerai atliekamo realiu metu vykdomų piniginių operacijų stebėjimo. Mokėjimų sistema „Paysera“ naudoja savo sukurtą ir nuolatos mokinamą stebėjimo sistemą, kuri padeda iki minimumo sumažinti neteisėtų pervedimų riziką.

„Paysera“ straipsnių ciklo tęsinį skaitykite kitą savaitę. Prieš tai buvusį ciklo straipsnį skaitykite čia.

Partnerio turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Mano namas

Gaminkite protingai

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką