Rutininis darbas – robotams
Kaip sako „Future Leadership" vadovaujanti partnerė Justina Klyvienė, didysis lūžis – tai robotams ir aukšto intelekto kompiuterinėms programoms atiduotas rutininis darbas. Jau dabar net neprognozuojama, o laukiama, kada išnyks tokios profesijos, kaip telemarketingo vadybininkai, techninias finansinių rinkų ar sporto apžvalgas rašantys specialistai ir kitos panašios pozicijos, kuriose naudojamasi šablonais.
„Sritys, kurios susijusios su žmonių pažinimu, supratimu, kas pasakoma tarp eilučių, išliks. Išlikti ir augti turi tendenciją ir tos profesijos, kurios susijusios su technologijomis, turinio ir vaizdo apdorojimu”, – pasakoja pašnekovė ir neslepia, kad išlikusių ateities profesijų atstovai turės pasižymėti visu pluoštu naujų gebėjimų ir asmeninių savybių.
Svarbiausi įgūdžiai – kūrybiškumas ir verslumas
Psichologė, karjeros stovyklos „Karjerą renkuosi PATS!" bendraorganizatorė Ugnė Juodytė sako, kad kol dar tik renkamės karjeros sritį, visos savybės yra vienodai geros. Situacija pasikeičia tada, kai atsiranda kontekstas, pavyzdžiui, jaunuolis jau žino, kad jam įdomi psichologija. Tada svarbu identifikuoti reikiamus įgūdžius ir juos ugdyti.
Vis dėlto, tiek inžinierių, tiek informatiką sies reikalavimai bendriems įgūdžiams. Tarkim, kūrybiškumas. Apie kūrybiškumą girdime dažnai ir daug. Deja, visos diskusijos apie šį bene jau mistifikuojamą reiškinį ir baigiasi tik abstrakčiomis frazėmis.
J.Klyvienė sako, kad kūrybiškumas nėra toks sudėtingas dalykas, kaip jį norima pateikti. Tai yra skirtingų, iki šiol nesujungtų procesų arba reiškinių, sujungimas. Kaip tai padaryti? Judėti, išbandyti skirtingus ir naujus dalykus, nebijoti eksperimentuoti, nesistengti per daug anksti pulti į rutiną.
Dvyliktokui pastebėti, kas vyksta aplinkoje, padeda susikaupimas.
„Bent valandą išeikite pasivaikščioti be telefono ar kompiuterio. Jūs pamatysite daug naujų dalykų. Dvyliktokui pastebėti, kas vyksta aplinkoje, padeda susikaupimas. Todėl abiturientui, kuris renkasi profesiją reikia nelėkti, o sustoti, apsidairyti, sukurti sau palankias situacijas. Tarkim, važiuoti į universitetą ar mokyklą vis nauju keliu”, – sako mentorė.
Kūrybiškus sprendimus galima priimti tik turint noro veikti, todėl nemažiau svarbi yra drąsa. Pernelyg ilgai diskutuojame taip ir nesiimdami veiklos. Tai būdinga ne tik kompanijų vadovams, bet ir kitų grandžių darbuotojams. Pasak pašnekovės, turime veikti ir stebėti rezultatą, o produktyvumą skaičiuoti ne metais, bet dienomis.
Nereikia kasryt važiuoti į biurus. Jeigu turi reikiamus įgūdžius, gali dirbti namuose.
Jauniems žmonėms natūralesnis tinklinis mąstymas, nei dabartiniams 40-mečiams. „Jauni žmonės jau dabar yra linkę megzti pažintis visame pasaulyje. Ateityje daugelis darbuotojų dirbs kaip laisvai samdomi. Todėl kuo daugiau specialistų pažinsime – tuo geriau. Tai natūralu, juk JAV, šiuo metu, 30 proc. dirbančiųjų dirba kaip laisvai samdomi, Australijoje – situacija panaši. Prognozuojama, kad šie skaičiai artimiausiu metu pasieks 45 proc. Specialistų mobilumas didėja. Nereikia kasryt važiuoti į biurus. Jeigu turi reikiamus įgūdžius, gali dirbti namuose”, – specialistė akcentuoja, kad dėl tokių tendencijų dabar, nei bet kada, svarbiau yra verslumas.
Ateities darbuotojas – laisvai samdomas
Ateityje neliks tokių darbo pokalbių, kurie mums šiandien atrodo įprasti. Laisvai samdomam darbuotojui reikės parduoti savo prekinį ženklą. J.Klyvienė jau dabar abiturientus skatina apie save galvoti kaip apie „brand’ą”, įmonę.
Tačiau, kad visiems šiems pokyčiams pasirengtumėte tinkamai, reikia pažinti save: savo lūkesčius, norus, stipriąsias ir silpnąsias savybes, galimybes. J.Klyvienė pataria ieškoti mentoriaus, neutralaus autoriteto, kuris galėtų nukreipti tinkama linkme. Karjeros planavimo programų Lietuvoje yra labai daug. Išsiskiria jau trečius metus organizuojama karjeros stovykla „Karjerą renkuosi PATS!”, kurioje yra daug programų. Profesionalai iš skirtingų industrinių šakų padeda vaikui pažinti save ir nukreipti jėgas bei pastangas tinkamo tikslo link. Tai proga susirasti mentorių, jeigu dar tokio neturi.
Tėvų įtaka
Tėvai matydami savo vaiką besirenkantį studijas neretai patys pasimeta. Kartais bando patarti, kartais primygtinai išspręsti klausimą patys, kartais nesikišti. J.Klyvienė sako, kad geriausia vaikui padėti surasti mentorių. „Norėdami padėti paaugliui atpažinti, ugdyti reikalingas savybes, galime sukurti erdvę savęs pažinimui. Tam gali padėti pokalbiai su karjeros konsultantais, testai, jam įdomių žmonių šešėliavimas, pokalbiai su mentoriumi, stovyklos ar trumpi užsiėmimai, kurie skatina savęs pažinimą, savanorystė. Taip jaunuolis gali įvardinti turimas savybes bei jas keisti norima linkme. Tad tėvų užduotis yra skatinti ir palaikyti norą save geriau pažinti”, – pataria U.Juodytė.
Pasiruošti ateities profesijoms gali sudalyvavęs akcijoje – keliaukite su draugu į Karjeros stovyklą birželio 25-30 d. ir kartu šėlkite nuotykių parke „UNO Parks“ nemokamai! Daugiau informacijos čia.
