Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Kas gauna daugiau: universiteto dėstytojas ar ŠMM valdininkas?

Aktyvios mokytojų profsąjungos gina mokytojų interesus. Kas gina aukštųjų mokyklų dėstytojų interesus? Lietuvos aukštojo mokslo tarybos duomenimis, Lietuvos dėstytojų atlyginimas Europos atlyginimų vidurkių lentelėje anaiptol nepretenduoja į pirmas vietas.

Vidutinis dėstytojų ir tyrėjų atlyginimas Lietuvos universitetiniame sektoriuje šiuo metu tesiekia 619 eurų, o vidutinis darbo užmokestis šalyje – 713,9 eurų. Palyginimui priminsime, kad Švietimo ir mokslo ministerijos tarnautojų vidutinis tarnybinis atlyginimas šiuo metu yra 1314 eurų. Ar profesionalus rengiantis dėstytojas yra žemesnės kvalifikacijos už valstybės tarnautoją? Ar jo darbas mažiau atsakingas? Žemi atlyginimai yra priežastis, dėl kurios aukštosios mokyklos prarado nemaža geriausių specialistų. Siekdami kokybės, turime užtikrinti adekvačius atlyginimus“, - sako Viktoras Pranckietis, Aleksandro Stulginskio universiteto dekanas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatas.

Dažnuose pasisakymuose teigiama, kad Lietuvoje mokytojų yra per daug. Minimas perteklius – 10 tūkstančių. Siūloma sumažinti mokytojų skaičių ir atsilaisvinusias lėšas panaudoti atlyginimams padidinti.

Tiesa yra kitokia: mokytojų jau dabar trūksta, ypač mūsų provincijose.

„Tiesa yra kitokia: mokytojų jau dabar trūksta, ypač mūsų provincijose – kaimuose, miesteliuose, rajonų centruose. Neseniai vieno miestelio gimnazijos direktorius man pasakė: „Man trūksta dviejų mokytojų, bet žinau, kad jų negausiu.“ Mūsų skaičiavimai rodo, kad norėdami užtikrinti tinkamą mokomųjų dalykų dėstymą, šiais metais į pedagogines specialybes turėjome priimti apie 1500 studentų“, - teigia profesorė Vilija Salienė, LVŽS kandidatė į švietimo ir mokslo ministrus.

VIDEO: Tiesa yra kitokia: mokytojų jau dabar trūksta,  ypač mūsų provincijose

Dar neseniai Lietuvoje veikė daugiau nei 2000 bendrojo lavinimo mokyklų. Po 2009 metų reformos jų liko apie 1200. Ypač nukentėjo kaimo vietovės – jose uždarytų mokyklų daugiausia.

„Mokyklų tinklas – savivaldybių rankose. Dabar išryškėjo paradoksali situacija – tos savivaldybės, kurios aklai nevykdė pertvarkos, sugebėjo kaimuose išsaugoti didelę mokyklų dalį. Iš čia pamokanti išvada ateičiai: daugiau sprendimo galių reikia suteikti savivaldybėms, kurios geriau žino realius poreikius ir galimybes“, - tvirtina profesorius Eugenijus Jovaiša, LVŽS kandidatas.

Krepšelių sistema nesuderinama su viešuoju interesu, kuris grindžiamas valstybiniu reguliavimu.

Aštuntus metus Lietuvos švietimą valdo „krepšeliai“ . Yra teigiančių, kad krepšelių sistema yra „pati skaidriausia“, o švietimo sistemą sureguliuos laisvoji rinka.

„Tik netoliaregis žvilgsnis gali matyti krepšelių sistemoje skaidrumą. Krepšelių sistema nesuderinama su viešuoju interesu, kuris grindžiamas valstybiniu reguliavimu: valstybė nustato strateginius švietimo uždavinius, užtikrina tinkamus išteklius ir vertina įgyvendinimą“, - sako LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Politinė reklama. Bus apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų kampanijos sąskaitos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
„TOPsport A lygos tribūna“: „Panevėžio“ krizė, karštosios kėdės ir prezidentas svečiuose
Užsisakykite 15min naujienlaiškius