Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kauniečių šeima atskleidė, kiek laiko sudegina malkos

Malkos
Kęstučio Vanago/BFL nuotr. / Malkos brangsta.
Šaltinis: Projekto partnerio turinys
Projekto partnerio inicijuotas ir parengtas turinys, turinio kontrolė – partnerio rankose
10
Skaitysiu vėliau
A A

Iš sostinės į tėvų namus Kaune savaitgaliui sugrįžęs Darius šypsosi tvirtindamas, kad per porą dienų iš tėvo išklauso visą malkų paruošos kursą. Darius kartu su tėvu Valdu savaitgalį paaukojo kieme suverstų kaladžių krūvai – iš viso suskaldė apie 32 erdmetrius medienos.

„Rengiamės kitai žiemai. Kai atsivežame kaladžių, dirbti paprasta. Užtat su rąstais vienam susidoroti sunku. Juk reikia medį patogiai paguldyti ant ožio, prilaikyti. Kitaip vargu, ar supjausi“, – konstatuoja Valdas.

Suplanuoja kiekvieną žingsnį

Kauniečių namo gyvenamasis plotas – 220 kvadratinių metrų. Šeima jau penkiolika metų gyvena nuosavame dviejų aukštų name ir šaltąjį sezoną šildosi malkomis.

Valdas krosnį kūrena daugiausia lapuočių – uosio, ąžuolo, juodalksnio ir beržo – malkomis. Jis tvirtina, kad labai svarbu gerai išdžiovinti medieną.

„Jeigu vyras malkas suskaldo maždaug per savaitę, tai kiti darbai užtrunka ilgiau negu mėnesį. Juk iš pradžių sukrauname į kūgį, kad mediena išdžiūtų, po to kurą karučiu suvežiojame ir sukrauname į malkinę. Be abejo, malkoms laikyti reikia tinkamų sąlygų – patalpų su gera oro cirkuliacija. Jeigu malkos nėra išdžiūvusios, kaitrumas būna mažesnis, šilumai namuose palaikyti jų sunaudosime daugiau“, – aiškina Valdo žmona Rima.

Pasak jos, iš pradžių sukrauti malkas į kūgį kieme, o vėliau – į tiesias eiles malkinėje prie namo yra ištisas menas.

„Malkų krovimas man primena mūrininko amatą. Tarp eilių reikia išlaikyti vienodus oro tarpus, malkas sudėlioti taip, kad jos tarsi susirištų, laikytų viena kitą. Mediena džiūva, keičiasi malkų forma ir tūris, o tada žiūriu – ima ir subyra mano sudėliota erdvinė mozaika “, – mosteli moteris.

Sprendimą lemia kaina

Rima teigia, kad su vyru yra nagrinėjusi ir kitas šildymo alternatyvas. Jeigu malkas kasmet pirktų šiandienos rinkos kaina, šildymo sezonui šeima išleistų apie 1100 eurų, – skaičiavimais dalijasi Rima.

„Be abejo, turint dujinį katilą iš krosnies nereikia valyti pelenų. Dujinis katilas irgi neužima tiek vietos, kiek kietojo kuro šildymo įranga, jau nekalbant apie patalpas ir erdvę, skirtą malkoms sandėliuoti. Nėra žievių, skiedrų ir pjuvenų – šiukšlių, kurias tenka nuolat šluoti. Ateitis parodys – galbūt pakeisime sprendimą, juolab gretimame kvartale yra plėtojamas dujų tinklas“, – savo situaciją apibendrina Valdas.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai kartu su Energetikų mokymo centru prieš metus atliko tyrimą – šildymo būdų palyginimą. Tyrėjai nustatė, kad įvertinus investicijas į šildymo sistemą, kuro kainas, šildymo sąnaudas, šildytis 150 kv. metrų ploto namą kietojo kuro katilu per dešimt metų kainuos šiek tiek pigiau negu kondensaciniu dujų katilu.

Paskaičiuota, kad per 10 metų laikotarpį gyventojų bendros investicijos į įrangą ir išlaidos malkoms sudarytų apie 12 tūkst. eurų, o kalbant apie dujinį šildymą suma siektų 15 tūkstančių eurų. Vadinasi, per vienerius metus išlaidų skirtumas būtų apie 300 eurų. Tačiau, anot ekspertų, gyventojai rinkdamiesi šildymo būdą dažnai pamiršta įvertinti savo laiko sąnaudų, neįvertina galimybių reguliuoti temperatūrą būste.

Priprato keliauti laisvai ir gyventi patogiai

Gyventojai, kurie domisi šildymo būdais, paprastai atsižvelgia ne tik į kainų skirtumus, bet ir į draugų bei artimųjų patirtį. Kaunietė Indrė Staknevičiūtė gali nesunkiai palyginti šildymą dujomis ir kietuoju kuru, nes savo namams šildyti naudoja gamtines dujas, o moters tėvų namuose žiemą krosnyje pleška malkos.

I.Staknevičiūtė nuosavame būste dujiniu šildymu naudojasi 5 metus. Ji teigia įvertinusi privalumus: „Žiemą tėvai kelis kartus per dieną turi grįžti namo, kad įmestų malkų į krosnį ir temperatūra nenukristų. Šildymo sistema jiems trukdo planuoti atostogas ir tolimesnes išvykas – juk reikia rūpintis namais. Jie yra savotiškai įsipareigoję. O mes esame laisvi – gyvename patogiai. Dujinio katilo valdymas labai paprastas ir lengvas, automatika veikia puikiai. Kai išvažiuojame ilgesniam laikui, nereikia niekieno prašyti prižiūrėti namus“.

Anot I.Staknevičiūtės, ji su vyru niekada negalvojo keisti šildymo būdo. „Priešingai, mes raginame savo draugus ir artimuosius įsivesti dujas. Mums nereikia kaupti malkų, dujinis katilas telpa į spintelę virtuvėje. Manau, kad sutaupome ir laiko, ir pinigų, ir sveikatos. Esu labai patenkinta“, – tikina moteris, pridurianti, kad naudojama šildymo sistema atitinka visus šeimos poreikius – kambariuose įrengti davikliai reaguoja į temperatūros pasikeitimus ir sistema užtikrina, kad namuose būtų šilta ir malonu.

Daugiau sužinoti apie dujų įvedimo procesą, užduoti klausimus ir pateikti elektroninį prašymą įsivesti dujas galima ESO interneto svetainėje.

informacija
ENERGIJOS SKIRSTYMO OPERATORIUS, AB
Vadovas: Dalia Andrulionienė Darbuotojų sk.: 2571
Komentarai: 10
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką