15min be reklamos
2022 12 05, 16:22

Ko galime pasimokyti iš tvarių įmonių?

Ar galime šiandien rasti įmonių, kurios dar vis negalvoja apie tvarumą? Jeigu kompanija planuoja dirbti dar ne vienerius metus, tvarumo planas yra neišvengiamas. Kaip ir kiekvieną planą, šį turėtų sudaryti aiškūs ir išmatuojami tikslai. Tačiau kaip tokius tikslus išsikelti?
Darbas
Mergina biure / 123rf.com nuotr.

Pastaruoju metu informacijos srautas apie tvarumą yra platus, bet nenuoseklus. Idėjų galima bandyti pasisemti iš skirtingų sričių įmonių, kurios plėtoja tvarumo planus: „Signet Bank“ iš finansų sektoriaus, „Baltic Block“ iš medienos pramonės ir „Rimi Baltic“ iš mažmeninės prekybos sektoriaus.

Kaip išmokti išsikelti tikslus?

Pasak Nora Pastore, „Signet Bank“ tvarumo plėtros vadovės, tarptautiniai ir nacionaliniai darnaus vystymosi tikslai suteikia pradinį pamatą, nustatant individualius tvarumo prioritetus: apibrėžia tvarumo sąvoką ir jos suvokimą įvairiame kontekste bei išryškina, kurie tvarumo klausimai reikalauja neatidėliotino visuomenės dėmesio. Kitas reikšmingas aspektas – įmonės įtaka tvarumui – neigiamas poveikis tiek gamtai, tiek visuomenei. Galiausiai, reiktų įvertinti, kaip tvarumo plėtra gali paveikti pačią įmonę, kadangi tai ne tik gerų intencijų parodymas, bet ir naujos strategijos rizikos valdymas. Suvokus galimą aplinkos, socialinę ir valdymo riziką, tvarumo tikslų apibrėžimas tampa prasmingesnis.

„Signet Bank“ teigia, jog savo pagrindinėje veikloje mato didelę galimybę skatinti tvarų verslą, siūlant tvarias finansavimo galimybes, paremtas Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos, Europos žaliojo kurso ir 17 Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslais. Norint sumažinti tiesioginį banko operacijų poveikį aplinkai, yra numatyti tikslai, siekiantys atsakingai vartoti ir efektyviai naudoti išteklius, įgyvendinti aplinkosaugos ir visuomeninius standartus, įskaitant verslo partnerių pasirinkimą.

Vida Press nuotr./Ekologiškas audinys
Vida Press nuotr./Ekologiškas audinys

Sertifikatas prieš „žaliąją propagandą“

„Baltic Block“ yra medienos pramonės įmonė, kuri eksportuoja inovatyvius medienos drožlių padėklus į daugiau nei 30 šalių visame pasaulyje. Andis Skele, „Baltic Block“ įmonės vadovas sako, jog kaip tarptautinė įmonė, kuri vykdo veiklą ypatingai konkurencingomis sąlygomis, žino, jog darnus vystymasis negali būti tik gražiai skambanti ir paviršutiniška įmonės iniciatyva. Tai yra būtina sąlyga, kylanti iš rinkos ir klientų, o taip pat ir tarptautinių bei nacionalinių reguliacijų. Įmonėms nėra lengva spėti kartu su sparčia darnaus vystymo plėtra, tam reikia tiek gerai apgalvotos strategijos, tiek finansų sprendimų. Vis dėlto, bet kuriam atsakingam ir norinčiam augti verslui, tvarumas yra neatsiejama plėtros dalis.

Įmonė sutinka, jog bene efektyviausias ginklas prieš „žaliąją propagandą“ yra sertifikatai, kurie taip pat įpareigoja ir verslo partnerius. „Baltic Block“ aukštą produktų ir procesų kokybę bei tvarumą užtikrina Europos Padėklų Asociacijos (angl. EPAL) sertifikatas, ISO 50001:2018 energijos valdymo sertifikatas, Miško pažymų patvirtinimo programos (angl. PEFC) sertifikatas ir bendradarbiavimas su pasauline padėklų ir konteinerių nuomos lydere „CHEP“.

123RF.com nuotr./Ekologija
123RF.com nuotr./Ekologija

Dėmesys aplinkosaugai tampa vis svarbesnis

„Rimi Baltic“ įmonės požiūris į tvarumą yra platus ir remiasi ne vienu Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslu. Kalbant apie aplinkosaugos uždavinius, įmonė jau pasiekė CO2 neutralizacijos planą: nuo 2006 m sumažino CO2 emisiją net 81%, o likę 19% yra kompensuojami investuojant į CO2 mažinimo projektus. Dabar visas įmonės dėmesys yra sutelktas ties trimis uždaviniais: visiškas CO2 neutralumas iki 2030 m., 50% maisto švaistymo sumažinimas iki 2025 m. bei plastiko sumažinimas įmonės viduje.

Beveik 300 „Rimi“ parduotuvių Baltijos šalyse kasdien apsilanko apie pusę milijono pirkėjų, su kuriais įmonė kartu žengia sveiko gyvenimo būdo ir tvarumo link. Pirkėjai skatinami susikurti savo pirkinių sąrašą „Rimi“ mobiliojoje programėlėje, pasirinkti daugkartinį pirkinių maišelį ar eiti į parduotuvę su savo tara.

Prekybos centras taip pat pristatė elektroninius pirkinių čekius, kurie ne tik prisideda prie natūralių išteklių saugojimo, bet ir pasitelkiant energiją taupančius sprendimus parduotuvėse ir logistikos centruose žymiai sumažino elektros suvartojimą.

Aukodami maisto produktus maisto bankui, „Rimi Baltic“ vienu metu padeda ir maisto stokojantiems žmonėms, ir sumažina išmetamo maisto kiekį. Įmonės darnus vystymasis atsiskleidžia ir per socialinę įtrauktį: net 44% darbuotojų yra virš 50 metų, o lyčių pusiausvyra tarp vadovybės yra 50/50. Neatsiejama atsakingo verslo dalis yra tvarumo įsipareigojimas sutartyse su tiekėjais, taip pat ir vietinių gamintojų palaikymas.

123RF.com nuotr./Komandinis darbas
123RF.com nuotr./Komandinis darbas

Tvarumas žodžiais ir darbais

„Signet Bank“ išskiria dvi sritis, kurios atrodo keliančios daugiausia iššūkių, siekiant darnaus vystymosi. Pirmoji – informacijos kiekis, kurį per pastaruosius metus tapo ganėtinai sunku aprėpti ir suvokti. Tuo pačiu metu dar trūksta praktinių žinių tvarumo įgyvendinimui, nuo ko pradėti, kaip įvertinti tam tiktų sričių aktualumą, kur gauti konkrečių duomenų, o gavus – kaip juos pritaikyti ir interpretuoti. Atsižvelgiant į spartų šios srities plėtros tempą, vis dar nėra aišku, kaip keisis įstatymai ir reguliacijos bei kokios bus visuomenės ir verslo aplinkos reakcijos į šiuo pokyčius.

Antrasis iššūkis – visuomenės požiūris į tvarumą. Kaip ir visi pokyčiai, darnaus vystymosi plėtrą teigiamai sutinka tik dalis žmonių. Neretai neigiamą reakciją sukelia žinių trūkumas apie tvarumą bei galimas rizikas. Aplinkosaugos klausimai gali pasirodyti nereikšmingi ar sunkiai suprantami, kadangi akivaizdžios pasekmės gali pasijusti tik ateityje arba visai nepaveikti artimos aplinkos.

„Rimi Baltic“ klientų apklausos patvirtina, jog daugumos žmonių požiūris į aplinkai draugiškus produktus bei paslaugas yra teigiamas, tačiau ne visi yra pasiruošę už tai papildomai mokėti. Suderinti vartotojų pageidavimus su jų elgsena yra nemažas iššūkis, tačiau įmonė ir čia mato gerėjančią situaciją. Pavyzdžiui, per pastaruosius metus smarkiai išaugo laisvai auginamų vištų kiaušinių paklausa, taip pat pasiūlius keletą kitų ekologiškų sprendimų pirkėjai parodė susidomėjimą apsipirkti tvariau.

Pasiekimai turi būti išmatuoti

Tik statistika paremti faktai ir informacija gali padėti įmonei įvertinti savo tvarumą. Ne atsitiktinumas, jog tiek įstatymų leidėjai, tiek tarptautinės organizacijos jau kuria standartizuotas ataskaitas, kuriomis įmonės turės vadovautis. Kaip ir su bet kokiu planu, tvarumo strategiją turi sudaryti konkretūs uždaviniai bei rodikliai, atskleidžiantys, kaip sekasi siekti numatytų tikslų. Svarbu suvokti, jog tvarumo plano monitoringas reikalauja ypatingo dėmesio ir net mažiausias neapdairumas gali turėti skaudžias pasekmes. Tvirtinimas, jog produktas yra aplinkai draugiškas ar paslauga suteikiama tvariu pagrindu, turi būti pagrįstas ir įrodytas.

Laimėti mes galime tik veikdami visose trijose tvarumo srityse: aplinkos, socialinėje ir valdymo. Tai sumažintų išteklių naudojimą ir įtaką klimatui, mėgautumėmės naujais, sveikesniais produktais ir tvariomis paslaugomis, o verslų veikla būtų labiau optimizuota. Jau matome gyvus pavyzdžius, jog išlaikyti pusiausvyrą tarp plėtros ir poveikio aplinkai yra įmanoma.

Kitas žingsnis – skirti daugiau dėmesio gamtai bei visuomenei lyginant su tuo, kiek įmonės išnaudoja ir pasiima savo augimo reikmėms iš aplinkos. Prie to galima prisidėti investuojant į tvarumą bei jį reklamuojant. Vis labiau klientai parodo savo lojalumą bei palaikymą tvariam verslui, tad ilgalaikėje perspektyvoje įmonė pelno ne tik gamtos, bet visuomenės palankumą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką