Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Laisvieji radikalai – daugelio ligų priežastis?

 Laisvieji radikalai - daugelio ligų priežastis? shutterstock nuotr.
Laisvieji radikalai - daugelio ligų priežastis? shutterstock nuotr.
Šaltinis: Projekto partnerio turinys
Projekto partnerio inicijuotas ir parengtas turinys, turinio kontrolė – partnerio rankose
0
A A

Mokslininkus nuo seno domino klausimas, kodėl vienų šalių gyventojai gyvena ilgiau ir yra sveikesni nei kitų. Pavyzdžiui, buvo pastebėta, kad šalyse, kur žmonės geria raudonojo vyno, mažiau sergama širdies ir kraujagyslių ligomis. Paaiškėjo, kad tai gali būti dėl raudonųjų vynuogių luobelėje esančios medžiagos, kuri veikia laisvuosius radikalus. Ši medžiaga buvo išskirta 1940 m. ir pavadinta resveratroliu. Vėliau buvo nustatyta, kad šio natūraliai atsirandančio augalinės kilmės produkto yra ir kituose augaluose – riešutuose, lelijose, eukaliptuose, šilkmedyje. XX amžiuje tikrą sensaciją sukėlė atradimas, kad daugiausia resveratrolio galima išgauti iš japoninės plačialapės rūgties augalo šaknų (lot. Polygonum cuspidatum, kiniškai – Hu Zhang). Šis stebuklingas augalas auga Himalajų kalnuose. Japonijoje ir Kinijoje resveratrolis daugiau nei 2000 metų naudotas kaip pagrindinė sudedamoji itin tradicinio jų medicinos produkto, vadinamo Kojo-kun, dalis.

Resveratrolis – tai biologiškai veikli medžiaga, priklausanti fitoaleksinams, kurią gamina pats augalas kaip apsaugą, kai jį veikia stresinės aplinkos sąlygos: šaltis, karštis, grybeliai, virusai ir bakterijos, ultravioletiniai ar radioaktyvieji spinduliai.

Kodėl žmogus suserga?

Laisvieji radikalai – nestabilios molekulės, kurios susidaro organizme vykstant įvairiems medžiagų apykaitos procesams. Laisviesiems radikalams trūksta vieno elektrono, todėl jie jį „išmušinėja“ iš ląstelių ir taip jas žaloja. Dėl to žmogus suserga. Taigi oksidacinio streso būklė, t.y. per didelis laisvųjų radikalų kiekis, egzistuoja įvairių patologijų ir ligų metu (širdies ir kraujagyslių, vėžio, Alzheimerio, kt.). Apsaugoti nuo laisvųjų radikalų gali antioksidantai, kurių galima gauti su maistu ir vartojant maisto papildų.

Ką rytiečiai naudojo apsisaugoti nuo laisvųjų radikalų?

Rytiečiai dar senovėje atrado natūralią, pačios gamtos sukurtą apsauginę resveratrolio formulę, kuri, jų manymu, galėjo turėti stiprų poveikį naikinant laisvuosius radikalus. Manyta, kad resveratrolis gali būti vienas stipriausių gamtoje esančių antioksidantų.

Beje, būtent „laisvųjų radikalų“ teorija aiškinama ir degeneracinių procesų, kurie senstant vyksta žmogaus organizme, priežastis. Jauno žmogaus organizme yra pakankamas kiekis antioksidantų, tačiau senstant jų mažėja. Rytų medicinoje laikytasi nuomonės, kad resveratrolis gali padėti stimuliuoti ir aktyvinti ląstelių regeneracijos procesus, vadinasi, pasitarnauti atnaujinant organizmą, stabdant senėjimą ir ilginant gyvenimo trukmę. Taip pat rytų medicinoje šis augalas vartotas organizmo imuninei sistemai stiprinti, šlakams valyti, manyta, kad jis gali pasižymėti ir bakterijas naikinančiu, antiseptiniu, antialerginiu poveikiu. Rytiečiai buvo įsitikinę, kad resveratrolis reguliuoja cholesterolio kiekį, o tai ypač naudinga širdies ligų gydymui ir jų profilaktikai. Jie taip pat tikėjo, kad resveratrolis netgi gali padėti užkirsti kelią vėžiui.

Šių laikų tendencija: ar iš tiesų širdies ir kraujagyslių ligomis serga jau 30-mečiai?

Anot gydytojos kardiologės Audronės Statkevičienės, susirūpinti ir įvertinti savo širdies būklę reikėtų jau sulaukusiems 30-ties. Širdies darbas vertinamas atsižvelgiant į tris pagrindinius dalykus. Pirma, vertinama, kaip veikia žmogaus širdies kraujagyslės, ar jos pakankamai aprūpina deguonimi ir maisto medžiagomis kiekvieną mūsų širdyje esančią ląstelę. Antra, vertinamas širdies dydis, kameros, širdies vožtuvų judėjimas, širdies sienelės storis, nes nuo širdies darbo priklauso, kaip mūsų organai bus aprūpinami reikiamomis medžiagomis ir deguonimi. Trečia, vertinamos širdyje veikiančios elektrinės ląstelės, kurios lemia širdies susitraukimus, o širdies permušimai taip pat turi įtakos širdies ligoms. „Įvertinęs šiuos parametrus, gydytojas nusprendžia, ar žmogui pakanka tik profilaktikos – koreguoti rizikos veiksnius (dieta, darbo ir poilsio režimas, cholesterolio, spaudimo mažinimas ir kt.), ar jau yra liga, kurią reikia gydyti“, – aiškina pašnekovė.

„Aterosklerozė prasideda jaunystėje, jau 13–14 m. paauglių kraujagyslėse randama riebalinių ruoželių, ant kurių, veikiant rizikos veiksniams, gali nusėsti cholesterolis ir prasidėti jau minėti patologiniai procesai. Tačiau širdies ligų vystytymuisi įtakos turi ne tik kraujagyslių būklė, bet ir kraujo savybės, pvz., padidėjęs kraujo krešumas, kuris skatina trombų susidarymą, o jie savo ruožtu gali užkimšti kraujagyslę ir sukelti išemiją (vietinę mažakraujystę žemiau trombo esančiame organe)“, – ligų priežastis vardija kardiologė.

Ką rytiečiai naudojo kraujagyslėms apsaugoti?

Rytiečiai tikėjo, kad resveratrolyje esanti medžiaga (proantocianidinas) gali padėti atkurti pažeistas arterijų sienelių vietas. Taip pat manyta, kad resveratrolis, mažindamas „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje, gali padėti išvengti uždegiminių molekulių įsiskverbimo į jautrias kraujagyslių sieneles ir apsaugoti kraujagysles nuo užsikimšimo. Rytų medicinoje laikytasi nuomonės, kad resveratrolis gali  sumažinti ir trombų susiformavimo pavojų.

Kodėl kiekvienas šiuolaikinis žmogus turėtų žinoti savo cholesterolio kiekį kraujyje?

Kardiologė primena, kad kiekvienas žmogus turėtų žinoti savo cholesterolio kiekį kraujyje. Paprastai, kai atliekamas tyrimas, nustatomas bendrasis cholesterolis, kuris nurodo bendrą kraujyje cirkuliuojančio cholesterolio kiekį. Šį bendrą kiekį sudaro trys išsamiausiai tiriamos dalys – didelio tankio, arba „gerasis“, cholesterolis, mažojo tankio cholesterolis ir trigliceridai, kurie yra „blogiečiai“. „Rūkančio žmogaus kraujagyslės iš vidaus tarsi nubrauktos švitriniu popieriumi. Suprantama, kad prie tokio pažeisto paviršiaus labai lengvai prikimba „blogasis“ cholesterolis“, – aiškina medikė. Taigi „blogasis“ cholesterolis ir trigliceridai gali kauptis pažeistose kraujagyslių sienelėse ir taip didinti širdies ligų riziką, o „gerasis“ cholesterolis, kai jo kraujyje yra daug, neutralizuoja, t.y. panaikina, „blogąjį“ cholesterolį bei trigliceridus ir taip užkerta kelią minėtoms ligoms.

Rytų medicina naudojo resveratrolį cholesterolio kiekiui reguliuoti

Rytų medicinoje resveratrolis naudotas siekiant išvengti „blogojo“ cholesterolio susidarymo ir užkirsti kelią širdies bei kraujagyslių ligoms. „Gerasis“ cholesterolis pasigamina tada, kai didelio tankio lipoproteinai susijungia su organizme esančiu cholesteroliu. Pagrindinis šių lipoproteinų vaidmuo – neleisti „blogajam“ cholesteroliui kauptis ant arterijų. Pagal Rytų mediciną, resveratrolis gali padėti paskatinti „gerojo“ cholesterolio pasigaminimo procesus.

Ką daryti, jei jau sergate širdies ir kraujagyslių ligomis?

Anot gydytojos A.Statkevičienės, sergantiesiems širdies ligomis skiriamas specialus gydymas, kurio privaloma laikytis. „Tačiau svarbu nepamiršti, kad visko pradžia – mažasis kardiomiocitas (širdies raumens ląstelė), kuris gamina maistines ir energetines medžiagas visam organizmui. Todėl nuolat ieškoma medžiagų, kurios padėtų tam kardiomiocitui gyvuoti. Manoma, kad šių medžiagų yra resveratrolyje“, – pažymi gydytoja. Kardiologė ragina rūpintis, investuoti į savo sveikatą, kol esame sveiki, tikrintis profilaktiškai, kol niekuo nesiskundžiame.

Rytų medicinoje resveratrolis naudotas  atsigauti po ligų

Rytiečiai tikėjo, kad resveratrolis gali padėti atsigauti po kai kurių ligų, pavyzdžiui, po infarkto, ir gali būti naudingas jau sergant širdies ligomis. Resveratrolį rytiečiai naudojo kaip pagalbinę priemonę kraujospūdžiui sureguliuoti, padėti palengvinti hipertenzijos, trombozės, aritmijos simptomus ir sumažinti kraujagyslių plėtimąsi.

Šiuolaikinis mokslas ir medicina sukūrė pasauliniu lygmeniu pripažintą resveratrolio papildą Evelor, į kurio sudėtį įeina plačialapių rūgčių šaknų (Hu Zhang) mikronizuotas sausasis ekstraktas. Evelor (resveratrolis) ekstrahuojamas iš plačialapės rūgties (Hu Zang) šaknies, kuri auga Himalajų kalnuose ir yra naudojama jau daugiau nei 2000 metų. Kinijos ir Japonijos liaudies medicinoje šiai medžiagai priskiriama daug savybių, teigiama, kad ji gali padėti palaikyti sveiką širdį ir kraujagysles, suteikti energijos ir geros nuotaikos. Šiuolaikinė medicina vėl atsigręžia ten, iš kur ir prasidėjo visa medicina, – į Rytus. Ir ne veltui. Japonės moterys sulaukia vidutiniškai 86 metų, vyrai – 80-ties. Be to, tai šalis, kurioje žmonės ilgiausiai išlieka sveiki. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Japonijoje šis amžius siekia 74,5 metų. Dar įdomu, kad du iš trijų japonų laiko save laimingais. Visa tai siejama su sveika mityba, aktyviu gyvenimo būdu ir, be abejo, Rytų medicina, kuri į žmogų žiūri kaip į visumą, o sveikatai stiprinti ir profilaktikai pasitelkia natūralius gamtos produktus. Vien buvimas, bendravimas su gamta – jau didžiulė sveikatos dozė. Tačiau gamta gali ir daugiau: ypatingi gamtos augalai gali padėti išsaugoti arba atkurti prarastą sveikatą. Rytų medicinoje svarbi vieta tenka vaistiniams augalams, o pastaruoju metu joje naudojamus augalus (pavyzdžiui, resveratrolį) plačiai tyrinėja mokslininkai.

Daugiau informacijos apie resveratrolį rasite www.sveikaisirdziai.lt

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką