Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuvos regionuose – geresnė vandens kokybė

Vanduo
Vida Press nuotr. / Vanduo
Šaltinis: Partnerio turinys
Projekto partnerio inicijuotas ir parengtas turinys, turinio kontrolė – partnerio rankose
0
A A

Kasdien žmogui reikia išgerti apie pusantro, du litrus geriamojo vandens – sako specialistai. Bet kaip tai padaryti, jei iš čiaupo bėga rudas vanduo? Daugelyje regionų ši problema išspręsta pastačius vandens gerinimo įrenginius.

Pagerino kokybę

Lietuvoje pastaraisiais metais pastatyta 10 vandens gerinimo įrenginių ir dar 5 atnaujinti, tai leido geriamojo vandens kokybę pagerinti daugelyje regionų. Vienas tokių – Šiauliai. Pastebėjus, kad iš Lepšių vandenvietės tiekiamas vanduo turi didesnį nei leidžiama geležies kiekį, buvo rekonstruota atskirų gręžinių technologinė dalis, atliktas gręžinių paviljonų remontas, taip pat pastatyti nauji vandens gerinimo įrenginiai.

„Esame įpratę, kad vanduo būtų skaidrus, beskonis ir be pašalinio kvapo, o didelis kiekis geležies šias savybes prastina, todėl jos kiekiai normuojami“, – sako Aplinkos projektų valdymo agentūros Vandentvarkos skyriaus vedėjas Vidas Stašauskas.

Anot jo, geriamajame vandenyje geležies gali būti tiek, kiek leidžia normos – 200 miligramų litre, visiškai šis elementas nėra pašalinamas, nes vanduo prarastų gerąsias savo savybes. „Žmogui reikalingi tam tikri mikroelementai, dalį jų gauname su geriamuoju vandeniu“, – sako jis ir priduria, kad nors didesnis geležies kiekis vandenyje sveikatai nekenkia, jį gerti nėra malonu, sudėtingiau pritaikyti ir buityje.

Paprastesnė buitis

Šiauliuose gyvenanti mokytoja Zita sako, kad iki atnaujinimo iš čiaupo dažnai bėgdavo rudas vanduo: „Sakydavom, kad „Coca Cola“ pas mus teka. Juokas juokais, bet tokio gerti tikrai nesinorėjo: ir skonis – kaip geležies, ir kvapas. Kol buvo rudas, vandenį atsigerti ir maistui ruošti pirkdavom. Kaip sriubą išvirsi iš rudo?“

Moteris tikina, kad geležingas vanduo rudai nudažydavo ir kriauklę bei vonią. „Jei, pavyzdžiui, norėdavai išsimaudyti vonioje, tai po to ją reikėdavo gerai iššveisti specialiomis priemonėmis, nes visi kraštai likdavo rudi. Tualete irgi nuosėdų likdavo. Jų ilgiau nenuvalius, paskui būdavo sunku iššveisti“, – pasakoja Zita. Pašnekovės teigimu, tokiu vandeniu baisu būdavo skalbti baltus drabužius.

Pastačius vandens gerinimo įrenginius, šie rūpesčiai išsisprendė. Zitos ir kitų Šiaulių mieste bei priemiestinėse gyvenvietėse įsikūrusių žmonių namus dabar pasiekia skaidrus ir daug geresnės kokybės vanduo. Po vandenvietės rekonstrukcijos, į centralizuotus tinklus tiekiamo geriamojo vandens kiekis iš šios vandenvietės padidėjo iki 40 proc.

Vandens tiekimo ir nuotekų ūkio tvarkymo problemos sprendžiamos Sanglaudos fondo lėšomis finansuojant net 95 proc. projekto vertės. Projektai visoje Lietuvoje įgyvendinami pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programą.

Daugiau informacijos:

www.am.lt ir www.esinvesticijos.lt

Aplinkos ministerija LOGO

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką