NŽT tikrino abejonių sukėlusius sklypus
Susitikimo pradžioje buvo pristatyti LR Vyriausybės pavedimu atlikto 2014–2015 m. vykdyto įsiterpusių žemės sklypų pardavimo ir nuomos bei kitos paskirties žemės sklypų nuomos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje dokumentacijos patikrinimo rezultatai. Tokios revizijos metu, trijuose didžiųjų Lietuvos miestų NŽT teritoriniuose padaliniuose buvo patikrintos 1076 valstybinės žemės nuomos ir pirkimo–pardavimo sutartys: 115 žemės sklypų Klaipėdos mieste, 348 sklypai Kaune ir 613 sklypų Vilniuje. Siekiant išsiaiškinti visas su tikrinamais sklypais susijusias aplinkybes buvo surengti patikrinimai vietovėse. Daugiausia tokių probleminių atvejų yra Vilniuje.
„Daugiausia bėdų kilo dėl abejotino, dviprasmiško įsiterpusių sklypų sąvokos vertinimo ir tokių sklypų suformavimo, – pasakojo ŽŪM Žemės ir išteklių politikos departamento direktorius Algirdas Sireika. – Nustatyta nemažai atvejų, kai Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybių administracijų buvo formuojami įsiterpę sklypai, nepaisant, kad jie akivaizdžiai neatitiko įsiterpusių sklypų sąvokos. Taip pat pažeidimų užfiksuota ir savivaldybėms suformuojant, o NŽT išnuomojant per didelius sklypus, reikalingus pastatams ar statiniams eksploatuoti“.
NŽT direktorius Danielius Kuprys informavo, kad sprendžiant nustatytus pažeidimus pradėti tarnybiniai patikrinimai NŽT viduje. Probleminių sklypų, dėl kurių nustatyti pažeidimai, naudotojams pasiūlyta nutraukti sutartis arba „susimažinti“ sklypus. Pasitarimo dalyviai sutarė, kad bet kuriuo atveju dėl kiekvieno epizodo, dėl kiekvienos situacijos atskirai NŽT veiksmai bus derinami su savivaldybėmis. D. Kuprys pažymėjo suprantantis, kad miestų savivaldybėms itin aktuali yra miestų plėtra, apleistų, neprižiūrimų, netvarkingų sklypų mažinimas miestuose.
Žemės visiems neužteks
Žemėtvarkos specialistų ir savivaldos atstovų pasitarime taip pat buvo konstatuota, kad nuosavybės teisių į žemę atkūrimas miestuose, ypač sostinėje, gali komplikuotis dėl žemės sklypų stokos. Vien tik Vilniuje nuosavybės teisių atkūrimo vis dar laukia apie 3700 asmenų.
Vilniaus miesto savivaldybės atstovai pažymėjo, kad atkurti nuosavybės teisių sostinėje visiems nepavyks, nes trūksta laisvos žemės, tad anksčiau ar vėliau pretendentams teises atkurti teks kompensuojant kitais būdais.
Be to, kaip sakė Vilniaus vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis, formuojant ir performuojant sklypus gyvenamajai statybai miesto pakraščiuose, sukuriama ydinga praktika, kai miestai vystosi į išorę, mažėja žemės ūkio paskirties žemės, brangsta miesto infrastruktūra ir pan. „Visame pasaulyje ryškėja aiški urbanistinė tendencija – miestai vis aktyviau vystosi į vidų, bet ne į išorę. Ir ateityje ši tendencija tik stiprės“, – sakė M. Pakalnis.
Tiek NŽT, tiek ŽŪM žemėtvarkos politikos formuotojai palaiko miestų plėtrą, tačiau pabrėžia, kad šie procesai neturėtų prieštarauti galiojantiems teisės aktams. NŽT vadovas D.Kuprys sutarė su savivaldybių atstovais dar glaudžiau bendradarbiauti miestuose formuojant žemės sklypus bei sprendžiant kitus su žemėtvarka susijusius klausimus.
