Vienareikšmiškai – ne. Šia tema ne kartą esame diskutavę su kitų institucijų atstovais, verslininkais, savivaldybių vadovais. Taip pat artimiausiu metu ketiname pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.
Dėl daugelio dalykų mūsų nuomonės sutampa, tačiau yra ir tokių aspektų, kuriems pritarti negalime. Mūsų principinė pozicija – užtikrinti darnią urbanistiką, o darna, mūsų įsitikinimu, negalima be teisėtumo užtikrinimo.
Viešojoje erdvėje nemažai kalbama apie tai, kaip verslininkai, įsigiję apleistus objektus su po jais nuomojama valstybine žeme, nebegali plėtoti projektų dėl įvairiausių kliūčių. Buvo minimi projektai Juodkrantėje, panašių diskusijų sukėlė ir projektas Vilniaus Žalgirio stadiono vietoje ir daugelis kitų projektų. Sakykite, ar gali NŽT vienašališkai nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartis su pastatų savininkais, jei tie pastatai kurį laiką yra nenaudojami, apleisti arba šiuo metu griaunami ruošiantis ten statyti kitus pastatus?
Tarnyba ne tik gali, bet ir privalo imtis valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo, jeigu nustatoma, kad valstybinis žemės sklypas yra nenaudojamas arba naudojamas kitaip, nei numato teisės aktai. Šios prievolės esmė yra ginti viešąjį ir valstybės interesą.
Tačiau pastaruoju metu mes girdime iš verslininkų, ir ypač žiniasklaidos, kad NŽT neva elgiasi perdėm principingai ar net žlugdo verslą. Noriu pabrėžti, kad NŽT kuo toliau, tuo aktyviau vykdys valstybinės žemės naudojimo patikrinimus. Matome, kad kartais asmenys, išsinuomoję valstybinę žemę, su ja pradeda elgtis kaip su privačia. Pabrėžiu, kad valstybinė žemė nėra privati, todėl privalo būti naudojama laibai griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų.
Ar gali NŽT miestuose savarankiškai, vienašališkai nuspręsti, kuriuos valstybinius sklypus, kokiose vietose grąžinti nuosavybės atkūrimo laukiantiems piliečiams?
Ne. Tai neįmanoma. Būtent savivaldybių administracijos miestuose formuoja žemės sklypus, kuriuos po to NŽT grąžina buvusiems savininkams, t. y. atkuria nuosavybės teises. Taigi savivaldybių administracijos nusprendžia, kur ir kokius žemės sklypus grąžinsime buvusiems savininkams. NŽT pati formuoti ir grąžinti žemės sklypus buvusiems savininkams gali tik kaimiškosiose vietovėse, o miestuose, kaip jau minėjau, sklypus formuoja savivaldybės.
Ar vykdydama žemės reformą NŽT atsižvelgia į miestų plėtros planus?
Vietos savivaldos įstatyme numatyta, kad savivaldybės atsako už teritorijų planavimo dokumentų įgyvendinimą savo teritorijose. Kaip jau minėjau, miestuose žemės sklypus, skirtus nuosavybės teisėms atkurti, formuoja savivaldybės, todėl jos ir turi juos formuoti atsižvelgdamos į teritorijų planavimo dokumentus.
Ar formuodami sklypus NŽT specialistai privalo atsižvelgti į savivaldybių parengtus planavimo dokumentus?
Žemės sklypo formavimo dokumentas negali būti tvirtinamas, jeigu jis prieštarauja kitiems teritorijų planavimo dokumentams.
Ar NŽT vietoj žemės grąžinimo gali nuspręsti išmokėti piniginę kompensaciją, ir tiek? Ar dažnai būna išmokamos tokios kompensacijos pretendentams į nuosavybės teisių atkūrimą?
Kompensacijų už žemę mokėjimą griežtai reglamentuoja teisės aktai, kuriais mes vadovaujamės. Galiu pasakyti, kad pastaraisiais metais kompensacijų už žemę mokėjimų padaugėjo.
Ar būna tokių piktnaudžiavimo atvejų, kai NŽT grąžina nuosavybės atkūrimui sklypus tose vietose, kur numatyta tiesti aplinkkelius, geležinkelius, greitkelius ir kitus valstybinės reikšmės infrastruktūros objektus, o vėliau valstybei reikia išpirkti tą žemę iš privačių savininkų?
Sklypus formuoja savivaldybės. Neabejoju, kad joms žinoma, kur planuojami valstybinės reikšmės infrastruktūros projektai. Klausimus dėl sprendimų motyvų ir pagrindimo, kodėl sklypas buvo suformuotas būtent šioje vietoje, reikėtų užduoti konkrečiai savivaldybei, dėl kurios sprendimo valstybė patiria didžiulius nuostolius.
Tačiau pastaruoju metu vis garsiau skamba siūlymai skaidyti NŽT funkcijas ir nemažą jų dalį pavesti savivaldybėms.
Mano nuomone, tokių siūlymų esmė – silpninti valstybinės žemės naudojimo kontrolę ir priežiūrą. Noriu atkreipti dėmesį, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba savo atliktoje korupcijos rizikos analizėje mums rekomendavo būtent stiprinti visapusišką kontrolę. Visiškai pritariame tokiai rekomendacijai, ir jau matome, kad griežtesnis mūsų centralizuotų kontrolės priemonių taikymas didina sprendimų skaidrumą ir sumažina korupcijos riziką. Savivaldybės dėl įvairių priežasčių pačios to užtikrinti tiesiog nepajėgtų.
