Pažvelkime kaip pasaulį nuo mažų dienų atranda patys vaikai: jiems tai nauja ir dar nepažinta erdvė, kurioje viskas ryšku, įdomu, dar neatrasta, o kartais gal net ir baugu. „Ikimokykliniame - priešmokykliniame amžiuje vaikai ypatingai smalsūs: nuolat tyrinėja, išbando naujus dalykus, stebi aplinką, žaidžia su rastais daiktais. Būtent tokiomis formomis atsakymus turėtume pateikti ir mes.“ – pasakoja „Šiaurės licėjaus“ direktorė Jovita Starkutė.
Atsakymus pamėginkite patirti
Teigiama, jog žmogaus atmintis fiksuoja tas patirtis, kurios sukelia emocijas. Kitaip tariant, geriau įsimename tas žinias, kurios pateikiamos ne vien tik teoriškai, bet mokantis per patirtį ir jos aptarimą. Kognityvinės raidos psichologė Michelle Anthony (2013) teigia, jog atlikdami eksperimentus ir stebėdami, vaikai geriau suvokia kas ir kodėl vyksta aplink juos. Norėdami suprasti procesus ar reiškinius, vaikai turi juos patirti patys. „Tikime, kad vaikai geriausiai mokosi iš savo asmeninės patirties ir atradimų. O kai atrandami ir suvokiami nauji dalykai, galima juos papildyti naujomis žiniomis ir parodyti, kaip jas pritaikyti praktikoje ir nuolat naudoti“, - teigia „Šiaurės licėjaus“ direktorė Jovita Starkutė. Padėti vaikams patirti atsakymus galite pasitelkdami įvairius eksperimentus, tyrimus bei žaidimus.
Žaidimų mokslas
Žaidimai vaikams – gyvenimo ir lavinimosi būdas. Dar visai maži vaikai pradeda žaisti patys vieni, su įvairiais daiktais bei aplinka. Vėliau atsiranda žaidimai su draugais, vis sudėtingesni, suburiantys grupelę vaikų, formuojantys taisykles, ugdantys fantaziją. Žaisdami vaikai įgyja naujų įgūdžių, patirties, vertybių sugebėjimų. Taip pat, nuo pat pirmųjų žaidimų ugdoma vaikų motorika, kalba, vaizduotė bei protiniai sugebėjimai. Pradedamos suvokti taisyklės, sėkmingo tarpusavio bendravimo ypatumai, elgesio normos. „Žaisdamas ir įsivaizduodamas vaikas gali įgyvendinti savo svajones, įveikti baimes, nemalonias patirtis. Žaidimas padeda vaikams suprasti aplinką ir išmokti joje veikti.” – pastebi „Šiaurės licėjaus” priešmokyklinio ugdymo mokytojas Audrius Petrušis. Žaidimas sukuria optimalias tobulėjimo sąlygas, skatina visapusišką raidą. Žaidime glūdi visi įgūdžiai ir gebėjimai, reikalingi tolimesniam vaiko gyvenimui.
„Šiaurės licėjuje“ nuolat skatiname mokinius žaisti vos radus laisvą minutę. Svarbiausia yra pasiūlyti jiems tuo metu aktualius ir naudingus žaidimus: pagal tos dienos temą ar ką tik veiklos metu nagrinėtą klausimą.“ – pasakoja „Šiaurės licėjaus“ direktorė J. Starkutė.
Nebijokite eksperimentuoti
„Kiekvienam vaikui svarbu gauti kuo daugiau ir kuo įvairesnės patirties, kad jis suvoktų koks didžiulis ir įvairus yra mus supantis pasaulis.”- teigia „Šiaurės licėjaus” priešmokyklinio ugdymo mokytojas A. Petrušis. Tyrinėjimų dėka vaikai ne tik atranda daug naujo, bet ir lavina savo pojūčius, akies – rankos koordinaciją, mokinasi vis ilgiau išlaikyti dėmesį, kaupia patirtį, lavina reakciją. Taip pat, diskutuodami su tėveliais apie tai ką daro, kokį atsakymą atranda ar aptardami rezultatą, vaikai stiprina savo kritinį mąstymą, išmoksta spręsti problemas, vis geriau suvokia juos supantį pasaulį. Tyrinėjant ir eksperimentuojant namuose ar lauke svarbu siekti, kad vaikąs pats keltų klausimus. Todėl tėveliams reikėtų skatinti, palaikyti jų mažųjų ir taip didelį smalsumą, leisti jiems kuo labiau įsijungti į tyrinėjimo procesą. Tyrinėjimams ir eksperimentams tinkamos įvairiausios priemonės, tik reikėtų atkreipti dėmesį į vaiko amžių. Mažesnieji gali jau drąsiai eksperimentuoti su smėliu, vandeniu, balionais ar augalais, įvairiomis dailei skirtomis priemonėmis.
„Kiekvieną penktadienį mokykloje organizuojame mokslinę laboratoriją, kur mokiniai patys praktiškai sprendžia savaitės bėgyje jiems kilusias problemas, tikrina gautus rezultatus ar numanomus atsakymus. Tuo pačiu pasikartojame ką jau išmokome bei įtvirtiname savo žinias.” – pastebi „Šiaurės licėjaus” direktorė Jovita Starkutė.
Trumpi „Šiaurės licėjaus“ mokytojų patarimai:
- Žaidžiančio vaiko neribokite, o skatinkite jį, padrąsinkite ir patarkite. Svarbu, kad žaisdamas vaikas išgyventų pasisekimą, pasitikėjimą savimi ir džiaugsmą, tada ir ateityje jis tai darys noriai. Tas pats ir su skaitymu, rašymu ar skaičiavimu. Jei tai bus smagus žaidimas, kuriame vaikui sekasi – jis mielai ir toliau tuo užsiims.
- Nepamirškite saiko: per daug žaislų bei priemonių gali tik trikdyti vaiko žaidimus, apriboti jo fantaziją bei vaizduotę. Taip pat, žaislų nėra būtina pirkti. Eksperimentams ar žaidimams skatinkite vaiką susirasti priemones: tai gali būti akmenėliai, pupos, kankorėžiai, siūlai, medžiagos skiautės bei kiti įvairiausi daiktai.
- Eksperimentuodami leiskite vaikui kuo daugiau veiksmų atlikti pačiam. Jei vaikas jau moka skaityti – tegu pats bando perskaityti instrukciją ir pagal ją žingsnis po žingsnio atlikti eksperimentą.
- Nuolat užduokite klausimus – leiskite pačiam vaikui samprotauti ir ieškoti atsakymų.
- Nusiteikite - netvarkos ir dėmių ant drabužių bus. Pasistenkite per daug vaiko neriboti ir nedrausminti. Kitu atveju – vaikas tam tikrus momentus gali pradėti suvokti kaip blogus ir nebenorėti eiti į kiemą rankioti lapų, nes tikrai susiteps kelnes, ar mokintis skaičiuoti žirnių, nes virtuvėje jų tikrai prikris ant grindų.
- Kurkite savo žaidimus. Dažnai galima pasiūlyti tą patį žaidimą ar žaislą panaudoti kiek kitaip nei ankščiau arba šiek tiek pakeisti žaidimo taisykles ir jūsų vaikas vėl degančiomis akimis įsitrauks į “naująjį” žaidimą. Jeigu leisdami laiką su vaiku vis pasiūlysite neįprastų žinomo žaidimo variantų, po kurio laiko vaikas pradės žaisti daug kūrybiškiau, pats sugalvodamas ir siūlydamas kitokias žaidimo galimybes.
- Svarbiausia, žaisdami su vaikais, akcentuokite smagų laiką, o ne varžybas. Po kiekvieno žaidimo būtinai padėkokite vienas kitam, pagirkite. Itin svarbu nuolat formuoti supratimą, kad bet koks varžymasis, konkuravimas jokiu būdu nerodo, kad vienas ar kitas yra geresnis, gudresnis, daugiau žinantis ar mokantis. Reikėtų pabrėžti emocinę tokių veiklų pusę, skatinti tiesiog pasidžiaugti vienas kito sėkmėmis ir nenusiminti dėl nesėkmių.
