Apie tai, kaip ši idėja užgimė ir kodėl jos svarba tik auga, pasakoja Vilniaus paukštyno valdybos narys, Paukščių auginimo departamento vadovas Saulius Petkevičius.
Pokytis, gimęs iš asmeninės motyvacijos
„Dirbdamas paukštininkystės srityje visada ieškojau būdų, kaip išskirti mūsų produkciją ir prisidėti prie sveikesnės visuomenės. Tapus tėvu, šie klausimai tapo dar aktualesni – pradėjau daugiau domėtis sveika mityba, ieškojau sprendimų, kurie būtų naudingi ne tik verslui, bet ir žmonių gerovei. Taip atsirado idėja auginti paukščius be antibiotikų“, – prisimena S.Petkevičius.
Kaip jis atskleidžia, tuomet dar tik formavosi visuomeninis supratimas apie antibiotikų perteklinio vartojimo pavojus. Tačiau augantis atsparumas vaistams, įžvalgos iš tarptautinių programų, tokių kaip „Viena sveikata“, ir grėsmės, apie kurias kalbėjo mokslininkai, paskatino imtis konkrečių veiksmų.
Tvarios paukštininkystės principai
Šiuolaikinė paukštininkystė vis dažniau remiasi prevenciniais, o ne gydomaisiais metodais. Vilniaus paukštyne taikomi kompleksiniai sprendimai, leidžiantys užtikrinti paukščių sveikatą natūraliais būdais – be antibiotikų. Kiekviena auginimo grandis – nuo genetikos ir inkubacijos iki lesinimo ir aplinkos kontrolės – griežtai prižiūrima ir orientuota į gerovę bei sveiką augimą.
Paukščiams sudaromos kuo natūralesnės sąlygos: kruopščiai subalansuoti lesalai, optimali oro temperatūra ir drėgmė, tinkamas apšvietimas, pakankama erdvė judėjimui. Visa tai padeda išvengti ligų ir stiprina natūralią imuninę sistemą. Be to, nuolat taikomas profilaktinis stebėjimas ir veterinarinė priežiūra leidžia laiku pastebėti bet kokius sveikatos pokyčius.
„Tai ne tik alternatyva antibiotikams, bet ir mūsų atsakomybė kuriant tvaresnę žemės ūkio sistemą. Mažiname vaistų naudojimą, tausojame išteklius, geriname paukščių gyvenimo sąlygas ir kartu užtikriname saugesnį maistą vartotojui“, – sako S.Petkevičius.
Antibiotikų mažinimas – tai ne tik paukščių sveikata, bet ir rūpestis mūsų aplinka. Pasak jo, antibiotikų pėdsakai, patenkantys į aplinką per mėšlą ar nutekamuosius vandenis, ilgainiui kaupiasi dirvožemyje ir vandens telkiniuose. Tai gali negrįžtamai paveikti mikroorganizmų pusiausvyrą ekosistemose, skatinti atsparių bakterijų plitimą ir galiausiai grįžti atgal į žmonių maisto grandinę.
Todėl kiekvienas sprendimas – nuo pasirinkto lesalo iki apšvietimo paukštidėse – tampa dalimi platesnės atsakomybės dėl visuomenės sveikatos ir mūsų planetos ateities.
Vartotojai renkasi sąmoningai
S.Petkevičius džiaugiasi, kad per kelerius metus išaugo vartotojų supratimas ir poreikis atsakingai užaugintiems produktams: „Anksčiau žmonės dar klausdavo, kuo skiriasi vištiena su ar be antibiotikų, dabar – vis dažniau renkasi būtent tą, kuria gali pasitikėti. Ir ne tik dėl skonio, bet dėl platesnės vertės – sveikatos, aplinkos, sąmoningo vartojimo.“
Ši tendencija pastebima ne tik rinkoje, bet ir asmeniniame gyvenime: „Mano vaikai valgo tik be antibiotikų užaugintą paukštieną – esu ramus, nes žinau, kaip ji buvo užauginta nuo pirmų žingsnių“, – priduria pašnekovas.
