Suviliojo miškas ir ežero krantas, supratome, kad vaikai turi augti supami gamtos. Ilgai galvoti nereikėjo – namo statybų planas ant architekto stalo nugulė greit. Darbininkus radome gerus, statybos ėjo be jokių nesklandumų, namas augo tiesiog akyse. Vyras – mėgėjas pameistraut, tad irgi turėjo kuo užsiimti.
Pradėjus dengti stogą, jis užsimojo padėti. Sakiau, kad paliktų tai profesionalams, bet užsispyrimas nugalėjo. Tą lemtingą dieną viskas buvo sustyguota minučių tikslumu. Matydama, jog vėluosime į susitikimą, išlindau pro langą šūktelti, kad nuliptų nuo stogo ir pradėtų ruoštis. Išgirdau darbininkus, rėkiančius: „Atsargiai!”, didelį bildesį, o tada stojo spengianti tyla...
